Saldžioji beždžionpupė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Pithecellobium dulce
Pithecellobium dulce.jpg
Saldžioji beždžionpupė (Pithecellobium dulce)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliopsida)
Eilė: Pupiečiai
(Wikispecies-logo.svg Fabales)
Šeima: Pupiniai
(Wikispecies-logo.svg Fabaceae)
Gentis: Beždžionpupė
(Wikispecies-logo.svg Pithecellobium)
Rūšis: Saldžioji beždžionpupė
(Wikispecies-logo.svg Pithecellobium dulce)

Saldžioji beždžionpupė (lot. Pithecellobium dulce) – pupinių (Fabaceae) medžių rūšis. Kilusi iš Centrinės ir Pietų Amerikos Ramiojo vandenyno pakrantės aukštumų (nuo Meksikos, pietų Kalifornijos iki Kolumbijos, taip pat auga pietryčių Meksikoje, Venesueloje). Dabar auginama daugelyje tropinių kraštų (Karibuose, Okeanijoje, Indijoje, Pietryčių Azijoje).

Tai 10–15 m aukščio medis dygliuotu kamienu. Lapai dviskiaučiai. Žiedai žalsvai balti, kvapnūs, iki 12 cm ilgio, susisukę. Vaisius – rausva ankštis. Prinokusi atsiveria, o jos minkštimas valgomas. Sėklos juodos, plokščios, apskritos. Sėklas platina paukščiai, besimaitinantys ankščių minkštimu.

Saldžioji beždžionpupė atspari sausrai, gali augti iki 1500 m virš jūros lygio.

Saldžiarūgštis minkštimas valgomas šviežias, juo gardinami mėsos patiekalai, gėrimai. Sėklos taip pat valgomos, iš jų spaudžiamas aliejus. Indėnai saldžiosios beždžionpupės ankščių minkštimą naudoja kaip vaistą prieš dantų skausmą, kraujavimą, žievę – prieš dizinteriją, tuberkuliozę, diarėją, lapų nuovirą – prieš persileidimą, grūstomis sėklomis valomos opos.

Pavadinimai:

  • isp. guamúchil
  • nah. cuammochitl, cuamochitl
  • hindi जंगल जलेबी = jangal jalebī, गंगा जलेबी = gangā jalebī
  • khmer. ផ្លែអំពិលទឹក = Plaeh umpel tek
  • taj. มะขามเทศ = Makham thet
  • tag. kamachile
  • tamil. கொடுக்காப்புளி  = kodukkappuli