Saldžioji beždžionpupė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Pithecellobium dulce

Saldžioji beždžionpupė (Pithecellobium dulce)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Eilė: Pupiečiai
( Fabales)
Šeima: Pupiniai
( Fabaceae)
Gentis: Beždžionpupė
( Pithecellobium)
Rūšis: Saldžioji beždžionpupė
( Pithecellobium dulce)

Saldžioji beždžionpupė (Pithecellobium dulce) – pupinių (Fabaceae) medžių rūšis. Kilusi iš Centrinės ir Pietų Amerikos Ramiojo vandenyno pakrantės aukštumų (nuo Meksikos, pietų Kalifornijos iki Kolumbijos, taip pat auga pietryčių Meksikoje, Venesueloje). Dabar auginama daugelyje tropinių kraštų (Karibuose, Okeanijoje, Indijoje, Pietryčių Azijoje).

Tai 10–15 m aukščio medis dygliuotu kamienu. Lapai dviskiaučiai. Žiedai žalsvai balti, kvapnūs, iki 12 cm ilgio, susisukę. Vaisius – rausva ankštis. Prinokusi atsiveria, o jos minkštimas valgomas. Sėklos juodos, plokščios, apskritos. Sėklas platina paukščiai, besimaitinantys ankščių minkštimu.

Saldžioji beždžionpupė atspari sausrai, gali augti iki 1500 m virš jūros lygio.

Saldžiarūgštis minkštimas valgomas šviežias, juo gardinami mėsos patiekalai, gėrimai. Sėklos taip pat valgomos, iš jų spaudžiamas aliejus. Indėnai saldžiosios beždžionpupės ankščių minkštimą naudoja kaip vaistą prieš dantų skausmą, kraujavimą, žievę – prieš dizinteriją, tuberkuliozę, diarėją, lapų nuovirą – prieš persileidimą, grūstomis sėklomis valomos opos.

Pavadinimai:

  • isp. guamúchil
  • nah. cuammochitl, cuamochitl
  • hind. जंगल जलेबी, IAST: jangal jalebī, गंगा जलेबी = gangā jalebī
  • khmer. ផ្លែអំពិលទឹក = Plaeh umpel tek
  • taj. มะขามเทศ = Makham thet
  • tag. kamachile
  • tamil. கொடுக்காப்புளி  = kodukkappuli