Salamiesčio evangelikų reformatų bažnyčia
55°56′11″š. pl. 24°53′06″r. ilg. / 55.9364°š. pl. 24.8849°r. ilg.
 | |
|---|---|
| |
| Tikėjimo srovė | reformatai |
| Savivaldybė | Kupiškio rajonas |
| Gyvenvietė | Salamiestis |
| Adresas | Biržų g. 4 |
| Statybinė medžiaga | Medis |
| Pastatyta | 1652 m. |
| Stilius | liaudies architektūra |
Salamiesčio evangelikų reformatų bažnyčia – evangelikų reformatų maldos namai, įsikūrę Biržų g. 4, Salamiestyje, vienintelė šio tikėjimo išpažinėjų vieta Kupiškio rajone. Čia šiuo metu registruota 11 bendruomenės narių iš Uoginių, Alizavos ir paties Salamiesčio.[1]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Salamiestis – istorinė evangelikų reformatų lietuviška parapija. Evangelikų reformatų parapiją mini istoriniai šaltiniai apie 1583 m. Parapija pergyveno ir išsilaikė sunkiausią XVIII a. vidurio kontrreformacijos laikotarpį ir išliko šalia kitų Biržų krašto evangelikų reformatų parapijų, buvo mažiausia iš jų.[2]
Salamiestis priklausė kunigaikščiams Radviloms. Jų įkurti reformatų maldos namai minimi 1673 m. inventoriuje. Kunigą Radvilos išlaikydavo iš savo iždo. Pamaldos buvo laikomos lietuviškai. Miestelyje būta religinių nesutarimų, todėl reformatų maldos namai su klebonija buvo apiplėšti, sumušti pamokslininkai. Vietos reformatai padavė skundą net Prūsijos rezidentui Varšuvoje.
Nuo 1751 m. Salamiestyje ne visą laiką būdavo net ir vienas reformatų kunigas. Paskutiniuoju nuolatiniu kunigu yra buvęs Jonas Snarskis, į Salamiesčio parapiją paskirtas 1837 m. 1841 m. jis buvo iškeltas į Biržus ir nuo to laiko Salamiesčio parapija savo kunigo nebeturėjo.
Per I Pasaulinį karą Salamiesčio parapiją (kartu su gretimomis parapijomis) aptarnavo kun. Miulleris, atvykęs iš Klaipėdos krašto, prastai mokėjęs lietuviškai. Per karą sudegė klebonija ir ūkio pastatai, bet pati bažnytėlė išliko nepaliesta. 1918 m. į parapiją paskirtas kun. Adomas Šernas.
Nepriklausomybės metais parapijos reformatų veiklą nustelbė katalikų tikėjimas. 1938 m. parapijoje gyveno vos 57 evangelikų reformatų tikybos žmonės. Pastovaus klebono parapija neturėjo, o vizituojantis kunigas per metus parapijoje lankydavosi 3-4 kartus laikyti pamaldų parapijiečiams. Klebonija liko neatstatyta.
Ši bažnyčia buvo mažiausia iš 5 sovietiniais metais neuždarytų Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčių (Biržų, Papilio, Nemunėlio Radviliškio ir Švobiškio) ir čia tuo laikmečiu buvo, nors ir rečiau, bet laikomos pamaldos.
1995 m. Lietuvoje patvirtinus Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą, parapijos maldos namai yra įtraukti į teisminius ginčus su kitais religinei bendruomenei atstovaujančiais juridiniais asmenimis – tarp Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios Sinodo kolegijos ir Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios Unitas Lithuaniae sinodo.
Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Dabartinė bažnyčia pastatyta 1830 m. Ji medinė, ant mūrinių pamatų, stačiakampė, su keturių kolonų klasicistiniu portiku, kuris šiuo metu apkaltas lentomis ir padarytas uždaras prieangis. Šventoriaus gale prie mūrinės tvoros pastatyta archajiškų formų varpinė (varpas neišliko). Bažnyčios vidaus įranga medinė, kukli. Išliko sena sakykla, kunigų suolai. Bažnyčią supa parapijos kapinaitės, kuriose ilsisi žymių šios vietovės žmonių palaikai.
