Pereiti prie turinio

Salako sinagogos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Salako sinagogos
Mažoji sinagoga – viena iš dviejų tarpukario medinių sinagogų
Valstybė Lietuvos vėliava Lietuva  (Salakas, Zarasų raj.)
Religija judaizmas
Tipas sinagoga
Raida
  Baigta: po 1887 m.  Sunaikinta: 1946, 1986 m.
Būklė neišlikusios
Žemėlapis
VikitekaSalako sinagogos

Salako sinagogos – neišlikusios sinagogos, buvusios Salake, Zarasų rajone. Žydų bendruomenės pastatai stovėjo miestelio centre, prie pagrindinės aikštės. Iki SSRS–Vokietijos karo pradžios 1941 m. veikė mūrinė Didžioji ir dvi medinės sinagogos. Pokaryje sunaikinti mediniai maldos namai, vėlyvuoju sovietmečiu Didžiosios sinagogos vietoje, Laisvosios aikštės ir Šilo gatvės kampe pastatytas kultūros centras.[1][2]

Sinagoga–sandėlys, žmonės prie autobusų stotelės

Pirmieji žydai Salake pradėjo kurtis XVIII a., tačiau jų bendruomenė išliko nedidelė. 1847 m. surašytos 64 žydų šeimos su 344 kahalui priklausiusiais bendruomenės nariais. Manoma, kad nuo tada Salake žydų tik daugėjo. 1886–1890 m. kahalui priklausė jau 176 jų šeimos.[3]

1886 m. miestelyje vykusio gaisro metu sudegė 70 žydams priklausiusių gyvenamųjų ir trys maldos namai. Matydami, kad savo jėgomis įveikti nelaimės padarinius bus sunku, garbingiausi Salako žydų atstovai kreipėsi su pagalbos prašymu per Sankt Peterburge (Rusija) leidžiamą žydų laikraštį „HaMelitz“.[3] Po metų buvo gautas leidimas naujoms statyboms.

Žydų religinis gyvenimas buvo sukoncentruotas Toros studijų namuose (beit midraše), mažojoje sinagogoje (kloize) ir chasidų sinagogoje (shtibl).[3]

Tarpukario Lietuvoje Salako žydams tapo sudėtingiau vystyti prekybą – už kelių kilometrų nuo miestelio buvo pravesta Lietuvos-Lenkijos demarkacinė linija. 1939 m. atgavus Vilniaus kraštą, žydų gyvenimas pagyvėjo trumpam. 1940 m., Sovietų okupacijos metais pradėta turto nacionalizacija.

Prieš Holokaustą Salake gyveno iki 300 žydų šeimų. Buvo Didžioji mūrinė sinagoga ir dveji mediniai žydų maldos namai, skirti neturtingiems ir moterims. Žydų bendruomenė sunaikinta 1941 m. vasarą Krakynės miške ir kitose vietose.

Po karo Salake žydų neliko. 1946 m. mūrinė sinagoga buvo paversta grūdų sandėliu, dvi medinės – nugriautos. Išlikusi Didžioji sinagoga pritaikyta žemės ūkio sandėliui. Palyginti ilgus metus išlaikė išorinį pastato tūrį ir daugelį sienų angų formų, kurių vienos buvo užkaltos, kitos iškirstos ventiliacijos įrengimams. 1986 m. ant nugriautos Didžiosios sinagogos pamatų pastatyti kultūros namai.[4]