Saksonijos didžioji hercogystė
| Großherzogtum Sachsen Saksonijos didžioji hercogystė | ||||
| Vokietijos imperijos dalis (1871–1918) | ||||
| ||||
|
Herbas | ||||
.svg) | ||||
| Sostinė | Veimaras | |||
| Valdymo forma | monarchija | |||
| Era | Naujieji laikai | |||
| - Įkurta | 1813 m., 1813 | |||
| - Tapo respublika | 1918 m. | |||
Saksonijos-Veimaro-Eizenacho didžioji hercogystė (vok. Großherzogtum Sachsen-Weimar-Eisenach) – istorinė kunigaikštystė, egzistavusi 1813–1918 m. vakarinėje Vokietijoje, istoriniame Saksonijos regione.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Hercogystės šaknys siekia 1741 m., kai buvo įkurtos Saksonijos-Eizenacho hercogystė ir Saksonijos-Veimaro hercogystė. 1809 m. šios dvi hercogystės buvo sujungtos į vieną Saksonijos-Veimaro-Eizenacho hercogystę, kuri 1815 m. per Vienos kongresą tapo didžiąja hercogyste. 1867 m. ji prisijungė prie Šiaurės Vokietijos sąjungos, 1871 m. – prie Vokietijos imperijos. 1903 m. pavadinta Saksonijos didžiąja hercogyste.
1910 m. provincija užėmė 25,3 tūkst. km² plotą, joje buvo 3,09 mln. gyventojų.[1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Vierteljahrshefte zur Statistik des Deutschen Reichs, Jahrgang 1911, IV. Band 240. // Cituoja Statistisches Jahrbuch für das Deutsche Reich. Zeitschriftenband (1912). (tikrinta 2021-10-19).