Saksonijos didžioji hercogystė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Großherzogtum Sachsen
Saksonijos didžioji hercogystė
Vokietijos imperijos dalis (1871–1918)
1813 – 1918

Coat of arms of

Herbas

Location of
Sostinė Veimaras
Valdymo forma monarchija
Era Naujieji laikai
 - Įkurta 1813 m., 1813
 - Tapo respublika 1918 m.

Saksonijos-Veimaro-Eizenacho didžioji hercogystė (vok. Großherzogtum Sachsen-Weimar-Eisenach) – istorinė kunigaikštystė, egzistavusi 18131918 m. vakarinėje Vokietijoje, istoriniame Saksonijos regione.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Hercogystės šaknys siekia 1741 m., kai buvo įkurtos Saksonijos-Eizenacho hercogystė ir Saksonijos-Veimaro hercogystė. 1809 m. šios dvi hercogystės buvo sujungtos į vieną Saksonijos-Veimaro-Eizenacho hercogystę, kuri 1815 m. per Vienos kongresą tapo didžiąja hercogyste. 1867 m. ji prisijungė prie Šiaurės Vokietijos sąjungos, 1871 m. – prie Vokietijos imperijos. 1903 m. pavadinta Saksonijos didžiąja hercogyste.

1910 m. provincija užėmė 25,3 tūkst. km² plotą, joje buvo 3,09 mln. gyventojų.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vierteljahrshefte zur Statistik des Deutschen Reichs, Jahrgang 1911, IV. Band 240. // Cituoja Statistisches Jahrbuch für das Deutsche Reich. Zeitschriftenband (1912). (tikrinta 2021-10-19).