Sajāja bramaņi

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Elerto Treiluono (Ēlert Treilon) vitražas Sajāja bramaņi motyvais (1938 m.)

Sajāja bramaņi (iš latvių k. „sujojo bramaniai“) – latvių liaudies daina.

Daina[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Daina Krišjanio Baruono buvo užrašyta iš pateikėjo F. Rekio (Reķis F.) Kuldygos apskrities Rendės valsčiuje.[1] Pateikiamas toks dainos tekstas:

Tekstas Lietuviškas vertimas

Sajāja bramaņi
Augstajā kalnā,
Sakāra zobenus
Svētajā kokā.
Svētajam kokam
Deviņi zari,
Ik zara galā
Deviņi ziedi,
Ik zieda galā
Deviņas ogas.

Sujojo bramaniai
Aukštajan kalnan,
Sukorė kardus
Į šventą medį.
Šventojo medžio,
Devynios šakos
Ant šakos galo
Devyni žiedai,
Ant žiedo galo
Devynios uogos.

Žinomos ir kitos šios dainos atmainos, kur vietoje žodžio bramaņi vartojamas bajāri („bajorai“), pvz.:

Tekstas Lietuviškas vertimas

Sajāja bajàri
Augstâ kalnâ,
Sakāra zobenus
Sausâ ? kokâ.
Sausajam kokam
Trīs vien zari,
Trīs vien zariņi,
Deviņas lapiņas.[2]

Sujojo bajorai
Aukštajan kalnan,
Sukorė kardus
Į sausą medį.
Sausojo medžio,
Trejos vien šakos
Trys tik šakelės
Devyni lapeliai.

Kitur vietoje kardų minima, kad bajorai/bramaniai „surišo žirgus“ (sasēja kumeļus).[3]

Mitinė simbolika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tyrėjų dėmesį patraukė dainos mitinė kosmologinė simbolika. Dainoje Sajāja bramaņi itin būdinga archajiška indoeuropietiška skaičiaus „devyni“ simbolika, taip pat vieno daikto atsiradimo iš kito principas. Atmetant falsifikacijos galimybę, pabrėžiama, kad dainoje išlikusi senovinė silabinė kvantitatyvinė metrika.[3]

Bramaniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Atkreiptas dėmesys į žodį bramaņi, kurio reikšmė ir etimologija miglota. Užfiksuota jo reikšmė „bajoras, didikas; galingas, drąsus žmogus“[4] Kalbininkas Janis Endzelynas išsakė prielaidą, kad šis žodis galėjo būti kilęs iš germanų kalbų (dan. bramme „džiaugtis“). Janina Kursitė, tuo tarpu, atkreipė dėmesį, kad šis žodis turi daug sinonimų (brammanis, brasmanis, brakmanis, brakulanis, brokulans ir kt.). Žinomos pavardės Bramanis, Brammanis, vietovardžiai Bramaņi (Preilių sav.), Bramaniški (Daugpilio sav.), Brammaņi (Balvių sav.). Etnologės nuomone, įvedus krikščionybę šis žodis patyrė degradaciją – nuo „šventikas, žynys, burtininkas“ iki „bajoras“, galiausiai „šeimininkas“.[3] Janina Kursitė rekonstruoja tokias žodžio brammanis reikšmes: 1) „didžiūnas, aukštuomenės žmogus“, 2) „galingas, stiprus žmogus“, 3) „pasipūtėlis, gražbylis“, 4) „kunigas, šventikas“.[5] Etimologinės sąsajos su skr. brāhmaṇa- „brahmanas“ (=šventikas, kunigas) neaiškios.[3]

Dainos panaudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Daina Sajāja bramaņi buvo atkurta pritaikius jai Rokiškio krašto dainos Turėjo liepa melodiją. Latvijos folkloro kolektyvo „Rasa“ atliktą šią dainą savo kūrinyje Beyond the Invisible panaudojo grupė „Enigma“. Taip pat dar keletas įvairių Latvijos muzikos atlikėjų yra įdainavę šią dainą.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 34075-0 Sajāja bramaņi, Krišjāna Barona „Dainu skapis“
  2. 33601-1 Sajāja bajàri, Krišjāna Barona „Dainu skapis“
  3. 3,0 3,1 3,2 3,3 Janina Kursitė. „Mitologiniai vaizdiniai dainų formulėse“, vertė Saulė Matuliavičienė. Liaudies kultūra, 1994 m., nr. 6, p. 49–53
  4. bramanis: Latviešu literārās valodas vārdnīca
  5. Kursīte J., Tautlietu vārdene. Rīga, 2009.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]