Pereiti prie turinio

SK Universitetas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
SK Universitetas
[[Vaizdas:|250px]]
{{{fotoinfo}}}
AdresasVilnius
Įkurtas1940 m.
Iširo1991 m.
Sporto šakosfutbolas, lengvoji atletika, krepšinis, šaudymas, tinklinis, gimnastika, stalo tenisas, vandens sportas ir kt.

Universiteto sporto klubas – buvęs Lietuvos sporto klubas, 1940–1991 m. veikęs prie Vilniaus universiteto.[1]

Viena iš „Mokslo“ klubo emblemų

1921 m. Vilniaus kraštą valdant Lenkijai, prie Vilniaus universiteto įkurtas AZS Wilno klubas, bet 1939 m. rudenį žlugus Lenkijai jis iširo.

1939 m. Lietuvai atgavus Vilnių, 1940 m. Vilniaus universitete susibūrė Akademinio sporto klubas (ASK). 1941 m. pavasarį krepšininkai, futbolininkai ir šachmatininkai startavo Vilniaus miesto pirmenybėse.[2] 1942 m. klubui priklausė 200 narių, tarp jų 70 aktyvių.[3] 1944 m. klubas atgaivintas, jo veiklai talkino universiteto Karinė katedra. 1947 m. įkurtas bendras aukštųjų mokyklų studentų sporto klubas (ASK), kuris 1948 m. suskilo į atskirus klubus kiekvienoje aukštojoje mokykloje.[4] Vilniaus ASK turėjo 700 sportininkų (aktyviausios sekcijos – lengvosios atletikos, krepšinio, šaudymo, tinklinio, gimnastikos, stalo teniso, vandens sporto). 1948 m. Akademinis sporto klubas tapo Universiteto sporto klubu (USK), nors kai kur nurodoma, kad 1952 m. ASK pervadintas USK „Nauka“ (sąjunginės studentų sporto organizacijos padalinys).[5]

1950–1951 m. Universiteto sporto klubas jau turėjo 1500 narių. 1952 m. prie jo įsteigta turizmo sekcija (nuo 1958 m. – Universiteto turistų klubas, nuo 1989 m. – Vilniaus universiteto žygeivių klubas). 1952 m. klube iš viso veikė 22 sporto sekcijos, tais metais Fizinio auklėjimo katedrai ir Universiteto sporto klubui perduotos 2 sporto salės Čiurlionio gatvėje (Čiurlionio g. 23 salė tuo metu buvo didžiausia Vilniuje, į ją iš centrinių rūmų persikėlė ir USK),[6] 6 nedidelių matmenų sportui pritaikytos salės, kelios vasaros žaidimų aikštelės. 1960 m. rektoriaus Jono Kubiliaus pasiūlymu universiteto sporto klubas pervadintas „Mokslu“.[7] rusiškai vadintas „Nauka“ ir priklausęs „Žalgirio“ sporto draugijai.[8] 1976 m. pervadintas „Universitetu“.[9]

„Mokslo“ ir „Universiteto“ klubai kultivavo 22 sporto šakas.[10] „Universiteto“ komandos dalyvavo Lietuvos čempionatuose, moterų rankinio komanda „Mokslas“ 6 kartus (1962, 1983–1987 m.) tapo čempione, „Universitetas“ – 1988 m. (trenerė I. Ginevičienė). 1992 m. klubas baigė savo veiklą ir buvo integruotas į Vilniaus universiteto Kūno kultūros centrą.

Pavadinimų kaita
  • 1939 m. – Akademinio sporto klubas
  • 1948 m. – Universiteto sporto klubas
  • 1960 m. – SK Mokslas
  • 1976 m. – SK Universitetas

Pirmąsias futbolo rungtynes VU futbolo komanda sužaidė 1921 m. kaip AZS Wilno, 1939 m. ji iširo.

Lietuviškame universitet futbolo komanda minima nuo 1941 m., joje žaidė universiteto studentai.[11] Po karo futbolo komanda suburta 1947 m.[12] tuo metu ji žaidė Vilniaus miesto ir Lietuvos žemesniųjų klasių pirmenybėse. Maždaug nuo 1970 m. komanda žaisdavo Saulėtekio stadione. 1983 m. universiteto komanda „Mokslas“ debiutavo LTSR aukščiausiojoje lygoje – balandžio 17 d. pirmąsias rungtynes žaidė Tauragėje ir pralaimėjo Tauras Tauragė komandai 0–2. I rate surinkusi 12 taškų, II komanda surinko vos 4, todėl užėmė 15 vietą tarp 16 komandų ir pasitraukė iš lygos.

1991 m. rugpjūtį komanda turėjo pradėti varžybas I lygoje, tačiau kadangi studentai dar atostogavo, „Universitetas“ neatvyko į dvejas rungtynes ir buvo pašalintas.[13] Vėliau futbolo komandą kuravo dėstytojas V. Kašponis, bet jam išėjus iš universiteto nebeliko kam globoti ir treniruoti žaidėjus, tad VU futbolą ištiko krizė.[14] Po to komanda ilgai nežaidė ne tik šalies, bet ir miesto varžybose.

Futbolo komanda atkurta 2000 m. atėjus dirbti R. Turskiui. 2014 m. komanda vėl debiutavo II lygoje, o 2015 m. vėl nežaidė jokioje lygoje. XXI a. komanda daugiausia žaidžia Lietuvos studentų lygoje, sėkmingai žaidė tarptautinėse SELL studentų žaidynėse.[15]

Vilniaus universiteto futbolo komandos „Mokslas“ ir „Universitetas“ yra žaidusios ne tik Vilniaus, bet ir Lietuvos lygio pirmenybėse, 1983 m. buvo pasiekusi aukščiausiąją lygą.

Lietuva
SezonasPirmenybių lygmuoVietaTaurė
1990 m. II (Pietūs) 2 —
1991 m. II 13 —
1991–1992 m. 1/16 f.

Treneriai:

Žymūs žaidėjai:

  • B. Žagelis, 1941 m.
  • S. Pavilonis, 1941–1943? m.
  • K. Perkumas, 1948–1950 m.
  • J. Račinskas, 1950–1952 m.
  • V. Korkutis, 1953–1954 m.
  • L. Kološaitis, 1955–1957 m.
  • Z. Zabulėnas, 1958–1959 m.
  • M. Macežinskas, 1960–1963 m.
  • S. Koženiauskas, 1963–1965 m.
  • M. Merkšaitis, 1965–1966 m.
  • J. Vasiliauskas, 1966–1967 m.
  • S. Kričala, 1967–1968 m.
  • A. Pumprickas, 1969 m.
  • A. Tarasevičius, 1970 m.
  • A. Kupčinskas, 1971 m.
  • J. Eltermanas, 1972 m.
  • A. Macežinskas, 1974–1975 m.
  • E. Paškevičius, 1975–1984 m.
  • S. Juozauskas, 1984–1985 m.
  • P. Urbonas, 1985 m.
  • K. Šimas, 1985–1986 m.
  • S. Krikščiūnas, 1987–1989 m.
  • A. Kaupas, 1989–1990 m.
  • S. Krikščiūnas, 1991 m.
  • N. Razienė, 1991–1992 m.[16]
  1. ↑ SK Universitetas. Lietuvos sporto enciklopedija. II tomas (L–Ž). – Vilnius, Lietuvos sporto informacijos centras, 2013. ISBN 978-609-413-010-6. // psl. 942–945
  2. ↑ Lietuvos kūno kultūros institutas, Vilniaus pedagoginis universitetas. „Lietuvos studentų sportui – 75“ (mokslinės konferencijos, skirtos Lietuvos studentų kūno kultūros ir sporto 75 metų sukakčiai, medžiaga). Straipsnių rinkinys, Kaunas, 1997 m. lapkričio 14 d. [sudarytojas Juozas Genevičius]. – Vilnius, Leidybos centras, 1997. // psl. 23.
  3. ↑ Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. „Lietuvos kūno kultūros ir sporto istorija“. – Vilnius, Margi raštai, 1996. ISBN 9986-09-122-5. // 102 p.
  4. ↑ Lietuvos kūno kultūros institutas, Vilniaus pedagoginis universitetas. „Lietuvos studentų sportui – 75“ (mokslinės konferencijos, skirtos Lietuvos studentų kūno kultūros ir sporto 75 metų sukakčiai, medžiaga). Straipsnių rinkinys, Kaunas, 1997 m. lapkričio 14 d. [sudarytojas Juozas Genevičius]. – Vilnius, Leidybos centras, 1997. // psl. 27.
  5. ↑ Lietuvos kūno kultūros institutas, Vilniaus pedagoginis universitetas. „Lietuvos studentų sportui – 75“ (mokslinės konferencijos, skirtos Lietuvos studentų kūno kultūros ir sporto 75 metų sukakčiai, medžiaga). Straipsnių rinkinys, Kaunas, 1997 m. lapkričio 14 d. [sudarytojas Juozas Genevičius]. – Vilnius, Leidybos centras, 1997. // psl. 27.
  6. ↑ Lietuvos kūno kultūros institutas, Vilniaus pedagoginis universitetas. „Lietuvos studentų sportui – 75“ (mokslinės konferencijos, skirtos Lietuvos studentų kūno kultūros ir sporto 75 metų sukakčiai, medžiaga). Straipsnių rinkinys, Kaunas, 1997 m. lapkričio 14 d. [sudarytojas Juozas Genevičius]. – Vilnius, Leidybos centras, 1997. // psl. 28.
  7. ↑ Vytas Jančiauskas, Gediminas Kalinauskas, Rimantas Turskis, Liuda Mikutienė. „Lietuvos studentų futbolo raida (1924–2009)“. – Vilnius, Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2010. ISBN 978-9955-20-551-7. // psl. 272.
  8. ↑ Algimantas Bertašius. Lietuvos sporto žinynas, T. 4 (1957–1960 m.). – Vilnius, Lietuvos sporto informacijos centras, 2000. // psl. 18
  9. ↑ Vilniaus universiteto Sveikatos ir sporto centras. Lietuvos sporto enciklopedija (tikrinta 2026-07-03).
  10. ↑ Lietuvos kūno kultūros institutas, Vilniaus pedagoginis universitetas. „Lietuvos studentų sportui – 75“ (mokslinės konferencijos, skirtos Lietuvos studentų kūno kultūros ir sporto 75 metų sukakčiai, medžiaga). Straipsnių rinkinys, Kaunas, 1997 m. lapkričio 14 d. [sudarytojas Juozas Genevičius]. – Vilnius, Leidybos centras, 1997. // psl. 34.
  11. ↑ Gediminas Kalinauskas. „Futbolas Sūduvos krašte 1921–2011“. – Marijampolė, leidykla „Piko valanda“, 2011. ISBN 978-609-422-038-8. // psl. 230
  12. ↑ Jonas Petras Jankauskas, Vytautas Matulaitis, Remigijus Naužemys. Kūno kultūros ir sporto istorija Vilniaus universitete. – Vilniaus universiteto leidykla, 2005. ISBN 9986-19-786-6. // psl. 142
  13. ↑ Gediminas Kalinauskas. „Futbolas Sūduvos krašte 1921–2011“. – Marijampolė, leidykla „Piko valanda“, 2011. ISBN 978-609-422-038-8. // psl. 282
  14. ↑ Jonas Petras Jankauskas, Vytautas Matulaitis, Remigijus Naužemys. Kūno kultūros ir sporto istorija Vilniaus universitete. – Vilniaus universiteto leidykla, 2005. ISBN 9986-19-786-6. // psl. 143
  15. ↑ Jonas Petras Jankauskas, Vytautas Matulaitis, Remigijus Naužemys. Kūno kultūros ir sporto istorija Vilniaus universitete. – Vilniaus universiteto leidykla, 2005. ISBN 9986-19-786-6. // psl. 143
  16. ↑ Lietuvos kūno kultūros institutas, Vilniaus pedagoginis universitetas. „Lietuvos studentų sportui – 75“ (mokslinės konferencijos, skirtos Lietuvos studentų kūno kultūros ir sporto 75 metų sukakčiai, medžiaga). Straipsnių rinkinys, Kaunas, 1997 m. lapkričio 14 d. [sudarytojas Juozas Genevičius]. – Vilnius, Leidybos centras, 1997. // psl. 31.
  • J. P. Jankauskas, V. Matulaitis, R. Naužemys. „Kūno kultūros ir sporto istorija Vilniaus universitete“. – Vilniaus universiteto leidykla, 2005. ISBN 9986-19-786-6.
  • Vytas Jančiauskas, Gediminas Kalinauskas, Rimantas Turskis, Liuda Mikutienė. „Lietuvos studentų futbolo raida (1924–2009)“. – Vilnius, Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2010. ISBN 978-9955-20-551-7. // psl. 266–287.