Lietuvos draustiniai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Sąrašas:Lietuvos draustiniai)

Lietuvos draustiniai – skelbiamos vietovės Lietuvoje, kuriose reikia išsaugoti atskirus gamtos objektus, turinčius ypač svarbią mokslinę, kultūrinę arba ūkinę vertę.[1]

Draustinių režimą nustato Saugomų teritorijų įstatymas, priimtas 1993 m., Draustinių nuostatai, Draustinių apsaugos reglamentai, tvarkymo planai ir projektai.[2]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje iki Antrojo pasaulinio karo buvo du draustiniai, kuriuose buvo saugomi žinduoliai ir paukščiai: Žuvinto ežeras (1000 ha) ir Kamšos miškas prie Kauno (120 ha).

1945 m. įsteigti paukščių, (dab. Metelių regioninis parkas), gamtos (Punios šilo) ir elnių bei šernų (Žagarės) ir kai kurie kiti draustiniai. Jie panaikinti 1949 m.

Medžioklės ūkiui atkurti 1951 m. įkurtas 151 medžioklės draustinis. Jie gyvavo 10 metų. 1960 m. įsteigtas 91 įvairaus profilio draustinis. 2002 m. Lietuvoje jau buvo 265 valstybiniai draustiniai, kurių bendras plotas 157 272 ha, 2007 m. buvo 260 (161.105 ha) [3].

Valstybiniai ir savivaldybių įsteigti draustiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2011 m. balandžio 1 d. Lietuvoje buvo 271 valstybinis draustinis:[4]

  • 10 Geologinių draustinių
  • 38 Geomorfologiniai draustiniai
  • 34 Hidrografiniai draustiniai
  • 11 Pedologinių draustinių
  • 30 Botaninių draustinių
  • 29 Zoologiniai draustiniai: 10 Ornitologinių, 9 Ichtiologiniai, 3 Herpetologiniai, 6 Entomologiniai, 1 Teriologinis
  • 21 Botaninis zoologinis draustinis
  • 51 Telmologinis draustinis
  • 1 Talasologinis draustinis
  • 46 Kraštovaizdžio draustiniai

bei 111 savivaldybių įsteigtų draustinių:

  • 4 Geomorfologiniai draustiniai
  • 3 Hidrografiniai draustiniai
  • 33 Botaniniai draustiniai
  • 26 Zoologiniai draustiniai: 12 Ornitologinių, 1 Herpetologinis, 1 Entomologinis, 12 Teriologinių
  • 23 Botaniniai zoologiniai draustiniai
  • 2 Telmologiniai draustiniai
  • 20 Kraštovaizdžio draustinių

Geologiniai draustiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai draustinių grupė, skirta saugoti žemės gelmių struktūras, tipiškas sluoksnių atodangas, uolienas ir fosilijas.[5]

Geomorfologiniai draustiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Draustinių grupė, sauganti tipiškus ir unikalius reljefų formų kompleksus.[6]

Hidrografiniai draustiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Draustinių grupė, sauganti hidrografinio tinklo – upių ir ežerų – natūralią struktūrą.[7]

Pedologiniai draustiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Draustinių grupė, įkurta saugoti natūralios dirvožemio dangos pavyzdžiams.[8]

Botaniniai draustiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Draustinių grupė, sauganti augalų rūšis, jų bendrijas ir biotopus.[9]

Genetiniai draustiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Genetiniai draustiniai – teritorijos saugančios genetinę vertę turinčios laukinių augalų ir gyvūnų rūšių populiacijas.[10] Įsteigti 2014 m. Šio metu Lietuvoje yra 112 tokių draustinių: 48 – paprastosios pušies, 19 – karpotojo beržo, 17 – paprastojo ąžuolo, 10 – juodalksnio, 8 – paprastosios eglės, 4 – drebulės, po 3 – uosio ir mažalapės liepos.[11]

Ornitologiniai draustiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ichtiologiniai draustiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Herpetologiniai draustiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Entomologiniai draustiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Teriologiniai draustiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Botaniniai-zoologiniai draustiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Skirti saugoti augalų ir gyvūnų rūšis bei jų bendrijas, tai vieni didžiausių Lietuvos draustinių, dažnai viršijančių tūkstančio hektarų plotą.[12]

Telmologiniai draustiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Draustinių grupė, skirta tipiškiems bei unikaliems pelkių kompleksams saugoti.[13]

Talasologiniai draustiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Viena naujausių draustinių grupių, skirta vertingoms jūrų ekosistemoms saugoti, sukurta 2001 m.[14]

Kraštovaizdžio draustiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai gausiausia ir reikšmingiausia draustinių grupė, skirta unikaliems bei tipiškiems gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio kompleksams saugoti.[15]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Baškytė et al. 2019, p. 64.
  2. Selemonas Paltanavičius ir kt. Lietuvos draustiniai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004, 132 psl.
  3. Draustiniai. Enciklopedija „Lietuva“, I t. // Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008, 136–139 psl.
  4. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba [1] Archyvuota kopija 2019-10-20 iš Wayback Machine projekto.
  5. Baškytė et al. 2019, p. 72.
  6. Baškytė et al. 2019, p. 74.
  7. Baškytė et al. 2019, p. 77.
  8. Baškytė et al. 2019, p. 80.
  9. Baškytė et al. 2019, p. 82.
  10. Lietuvos genetiniai draustiniai. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-03-05).
  11. Baškytė et al. 2019, p. 85.
  12. Baškytė et al. 2019, p. 92.
  13. Baškytė et al. 2019, p. 95.
  14. Baškytė et al. 2019, p. 98.
  15. Baškytė et al. 2019, p. 68.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Baškytė, Rūta; Raščius, Gediminas; Kavaliauskas, Paulius; Tukačiauskas, Tomas (2019). Lietuvos saugomos teritorijos (PDF). Kaunas: Leidykla „Lututė“. ISBN 978-9955-37-213-4.