Sąrašas:Leonardo da Vinčio kūriniai

Puslapis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Žemiau pateikiamas italų renesanso menininko, inžinieriaus ir mąstytojo Leonardo da Vinčio (1452−1519) tapybos (ir jam priskiriamų, baigtų ir tik pradėtų) darbų sąrašas[1], spėjama chronologine tvarka.(Pastaba. Sąrašas neapima Leonardo eskizų užrašų knygutėse, piešinių ir kūrinių kitose veiklos srityse. Sąrašas gali šiek tiek skirtis nuo kitų publikuotų Leonardo darbų sąrašų)

Pagrindiniai kūriniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tik keletas Leonardo darbų yra dokumentuoti ir laikomi pilnai atliktais jo ranka. Tai − „Išminčių pagarbinimas“, „Madona uolose“ (Luvro variantas), „Paskutinė vakarienė“, „Mona Liza“.

Pavadinimas Metai Muziejus Pastabos Paveikslėlis
„Kristaus krikštas“ apie 1472−1475 Uficių galerija,
Florencija
Anksčiausias minimas paveikslas, sukurtas Andrea del Verrocchio dirbtuvėse. Skirtas San Salvi vienuolynui Florencijoje. Spėjama, kad Andrea tapė centrines Kristaus ir Šv. Jono Krikštytojo figūras ir likusias paveikslo detales patikėjo tapyti dirbtuvių mokiniams. Giorgio Vasari pirmasis paminėjo, kad pats kairysis angelas yra tapytas Leonardo. Vėlesni tyrimai patvirtino šį teiginį. Anot Vasari, Andrea del Verrocchio, pamatęs kaip tapo Leonardas, daugiau nebeėmė pats teptuko į rankas. Gali būti, kad Leonardas prisidėjo prie paveikslo užbaigimo apie 1475 m. jau palikęs Andrea dirbtuves. Jo tapybos pėdsakų galima atsekti Kristaus plaukų, peizažo tapyboje ir kitose detalėse. Kaip ir daugelyje kitų Andrea del Verrocchio dirbtuvių paveikslų atskirų dailininkų indėlius paveiksle sunku nustatyti.
„Geroji naujiena“ apie 1472−1475 Uficių galerija,
Florencija
Paveikslas skirtas San Bartolomeo a Monteoliveto vienuolynui. Uficių galerijoje nuo 1867 m. Buvo užsakytas Andrea del Verrocchio dirbtuvėms. Laikomas pirmu savarankiško Leonardo darbu. Gali būti, kad ties juo dirbo Verrocchio ir kiti dirbtuvių mokiniai. Paveiksle vaizduojama Naujojo Testamento istorijos scena, kurioje angelas praneša Mergelei Marijai apie Jėzaus Kristaus pradėjimą. Pažymėtina, kad Mergelė Marija sėdi per toli nuo knygos, kad galėtų ją pasiekti ranka tokioje pozoje. Tai gali būti susiję su paveikslo vieta vienuolyne.
„Geroji naujiena“ apie 1478 Luvras,
Paryžius
Altorinio paveikslo „Madona soste su Šv. Jonu Krikštytoju ir Šv. Donatu“ predelos fragmentas. Paveikslas buvo užsakytas Andrea del Verrocchio dirbtuvėms ir daugiausia atliktas Lorenzo di Credi. Predelos fragmentą linkstama laikyti Leonardo darbu.
Džinevros de Benči portretas apie 1474−1478 Nacionalinė Vašingtono meno galerija
Paveikslas datuojamas anksčiausiai 1474 m., kada ištekėjo jame vaizduojama 17 m. amžiaus Džinevra de Benči. Apatinė dalis, apie 1/3 paveikslo yra nupjauta. Spėjama, kad joje buvo vaizduojamos Džinevros rankos. Portretas panašus į anksčiau kurtą Andrea del Verrocchio biustą „Moteris su gėlių puokšte“ Bargello muziejuje.
Madona su gvazdiku apie 1473−1478 Senoji pinakoteka,
Miunchenas
Paveikslas vaizduoja tradicinę italų renesanso sceną − Mergelę Mariją (Madoną) su kūdikiu Kristumi. Gali būti, kad šį paveikslą mini Giorgio Vasari, vadindamas jį „Madona su grafinu“ (Madonai iš kairės yra stiklinis indas su gėlėmis) ir kuris priklausė popiežiui Klemensui VII-ajam.
Benua Madona apie 1478−1482 Ermitažas,
Sankt Peterburgas
Vienoje užrašų knygučių Leonardas 1478 m. mini du Madonos paveikslus. Vienas jų tapatinamas su „Benua Madona“ ir turėjo būti baigtas iki 1482 m., kada Leonardas iš Florencijos išvyko į Milaną.
„Išminčių pagarbinimas“ 1481−1482 Uficių galerija,
Florencija
Altorinis paveikslas, skirtas San Donato a Scopeto vienuolynui netoli Florencijos. Užsakymas dokumentuotas 1481 m. Paveiksle vaizduojama biblijinė scena, kai trys išminčiai iš rytų atkeliavo pagarbinti gimusio Jėzaus Kristaus. Paveikslas nebuvo užbaigtas.
„Šv. Jeronimas“ 1480−1482 Vatikano muziejai,
Vatikanas
Nedaug žinoma faktinių detalių apie paveikslą. Jis pradėtas Florencijoje ir nebaigtas. Jame vaizduojamas Šv. Jeronimas Atsiskyrėlis. Viena ranka šventasis muša į krutinę akmeniu. Šalia vaizduojamas riaumojantis liūtas, kurį šventasis, pagal legendą, išgelbėjo.
Madona uolose[2]
arba „Madona grotoje“
1483−1486 Luvras,
Paryžius
Pirmasis Leonardo užsakymas Milane, datuojamas 1483 m. Jį užsakė Nekalto Prasidėjimo bendruomenė savo San Francesco Grande bažnyčiai (sunaikinta). Bendroje tapybos schemoje buvo numatyta daugiau panelių, kurias turėjo atlikti Leonardo mokiniai. „Madona uolose“ turėjo būti centrine scena, tačiau niekuomet nebuvo išstatyta. Dėl neaiškių priežasčių paveikslas buvo atmestas bendruomenės ir Leonardas pardavė jį už 100 dukatų.
Madona uolose[3]
arba „Madona grotoje“
1491−1495
1506−1508
Londono nacionalinė galerija Antrasis „Madonos uolose“ variantas. Nutapytas tikriausiai tam, kad pakeisti pirmąjį. Tapybos schemoje yra pakeitimų veikėjų pozose, spalvose. Manoma, kad šį paveikslą daugiausia atliko Leonardo mokiniai su meistro priežiūra. Paveikslas nebuvo atliktas iškart. Vėliau Leonardas grįžo į Milaną ir apie 1506-08 m. jį užbaigė.
„Muzikanto portretas“ apie 1485 Pinacoteca Ambrosiana,
Milanas
Tikriausiai vienas pirmųjų Leonardo paveikslų Milane. Žinoma, kad Leonardą traukė muzika ir jis pats mokėjo groti liutnia, muzikuoti. Įmanoma, kad paveiksle vaizduojamas kuris nors Milano hercogo Ludoviko Sforcos dvaro kompozitorių ar muzikantų. Portrete vaizduojamas vyras laiko rankoje popieriaus skiautę su natomis.
Dama su šermuonėliu 1488−1490 Čartoriskių muziejus,
Krokuva
Paveikslą tikriausiai užsakė Milano hercogas Ludovikas Sforca. Jame vaizduojama hercogo meilužė Cecilia Gallerani, pasisukusi į paveiksle nematomą pašnekovą. Cecilia Gallerani buvo nėščia nuo Ludoviko Sforcos ir šermuonėlis jos rankose gali simbolizuoti nėštuma, o, taip pat, turėti aliuzijų su Gallerani pavarde, bei kitokių sąsajų. Užrašas ant paveikslo, kuriame autoriumi nurodomas Leonardas da Vinčis, yra užrašytas apie 1800 m., kada paveikslas buvo perkeltas į Lenkiją.
„Gražioji Feronjė“ (pranc. La belle ferronnière) apie 1495 Luvras,
Paryžius
Paveiksle vaizduojama moteris tapatinama su Milano hercogo Ludoviko Sforcos žmona Beatriče d’Este arba dar viena meiluže, kuri jam pagimdė vaiką − Lucrezia Crivelli. Paveikslo pavadinimas kilęs nuo to, kad XVIII a. buvo tikima, kad jame vaizduojama Prancūzijos karaliaus Pranciškaus I-ojo meilužė panašia pavarde ar vardu. Paveikslas nėra vienareikšmiškai priskiriamas Leonardui. Gali būti, kad jį pradėjo ir dirbo ties juo Leonardo mokiniai Milane.
Paskutinė vakarienė 1495−1498 Santa Maria delle Grazie,
Milanas
Freska buvo užsakyta papuošti bažnyčios Santa Maria delle Grazie bažnyčios vienuolyno Milane refektoriumo sieną ir turėjo būti platesnio religinio komplekso dekoravimo dalis. Priešais Leonardo darbą „Nukryžiavimo“ freską buvo baigęs Milano menininkas Giovanni Donato di Montorfano. Leonardas „Paskutinę vakarienę“ atliko ne tradicine freskos technika, o eksperimentavo su aliejiniais dažais ir tempera. Tokiu būdu, freska pradėjo nykti ir jau po 70 metų Giorgio Vasari minėjo didelius freskos pažeidimus. Freskos centre, apatinėje dalyje vėliau buvo iškirsta skylė durims. Nepaisant prasto tapybos darbo stovio „Paskutinė vakarienė“ įvardijama vienu žinomiausių Vakarų dailės kūrinių. Joje vaizduojama Naujojo Testamento istorijos dalis − paskutinė Jėzaus Kristaus vakarienė su 12 mokinių, kai jis ištarė žodžius: „vienas jūsų mane išduos“.
Sala delle Asse 1497−1498 Sforcų pilis,
Milanas
Salės tapybą Sforcų pilyje Leonardas suprojektavo apie 1497 m. Jos atlikimą tikriausiai daugiausia vykdė Leonardo mokiniai. Salėje, tapybos pagalba sukurta atviro gamtos pasaulio imitacija su daug augalų vaizdų. Salės lubų centre vaizduojamas Sforcų herbas. Šis Leonardo darbas buvo šimtmečiais pridengtas ir „atrastas“ tik 1954 m.
„Izabelės d’Estė portretas“[4] 1499−1500 Luvras,
Paryžius
Paveikslą užsakė Mantujos hercogienė Izabelė d’Estė, viena iš geriausiai žinomų italų renesanso moterų, mecenatė. Leonardas buvo trumpam apsistojęs Mantujoje, kai keliavo iš Milano. Izabelė buvo sužavėta anksčiau matyto Cecilia Gallerani portreto („Dama su šermuonėliu“). Paveikslo Leonardas niekuomet nenutapė, nepaisant aktyvaus vėlesnio susirašinėjimo su hercogiene. Išliko paruošiamasis kartonas.
„Jaunos moters portretas“ (it. La Scapigliata) apie 1508 Nacionalinė Parmos galerija Nebaigtas paveikslas, kurio kilmė nežinoma. Tik 1839 m. jis pirmąkart paminėtas įtrauktas į Parmos meno akademijos rinkinius. Vėliau jis sutapatintas su 1627 m. Gonzagos archyvuose Mantujoje minimu moters portretu su išsidraikiusiais plaukais (nuo to jo pavadinimas it. La Scapigliata). Siejamas su neišlikusiu Leonardo paveikslu „Leda ir gulbinas“.
Madona ir Kūdikis su Šv. Ona ir Šv. Jonu Krikštytoju[5] 1500 arba 1506−1508 Londono nacionalinė galerija Kartoną paveikslui, kuris niekuomet nebuvo nutapytas, Leonardas sukūrė grįžęs į Florenciją. Giorgio Vasari mini Leonardo kartoną, kurio pasižiūrėti florentiečiai eidavo kaip į šventę. Jei tikėti, kad minimas paveikslas yra „Madona ir Kūdikis su Šv. Ona ir Šv. Jonu Krikštytoju“, tai jis buvo sukurtas apie 1500 m. Visgi dalis menotyrininkų šį kartoną datuoja vėliau ir sieja jį su „Madonos ir Kūdikio su Šv. Ona ir avinėliu“ paveikslu.
Madona ir Kūdikis su Šv. Ona ir avinėliu[6] 1510−1513 Luvras, Paryžius Izabelės d’Estė agentas Florencijoje mini, kad Leonardas kartoną, kuriame vaizduojama Madona ir Kūdikis su avinėliu jau kūrė 1501 m. Šis kartonas neišliko. Manoma, kad „Madona ir Kūdikis su Šv. Ona ir avinėliu“ yra apie 10 metų Leonardo darbo ties paveikslo kompozicija ir veikėjų pozomis vaisius.
„Šv. Jonas Krikštytojas“ 1505−1507 arba 1513−1516 Luvras,
Paryžius
Paveikslas minimas, kai Leonardas 1516 m. jau buvo persikėlęs į Prancūziją. Tiksli jo sukūrimo data nežinoma. Daugelio menotyrininkų nuomone, šis paveikslas yra paskutinis Leonardo kūrinys, tačiau gali būti, kad jo pradžia yra dar Florencijoje apie 1508 m., kai Leonardas dalyvavo skulptūrų projekte, skirtame Šv. Jonui Krikštytojui. Skulptūros turėjo būti užkeltos virš vienų Šv. Jono baptisterijos durų. Paveiksle vaizduojamas Šv. Jonas Krikštytojas, vienoje rankoje laikantis kryžių, o su kita pirštu rodantis į dangų. Tai yra Šv. Jono Krikštytojo misijos interpretacija − per krikštą pasiekiamas rojus.
Mona Liza“, kitaip „Džokonda“[7] 1505−1513 ir vėliau Luvras,
Paryžius
Vienas iš garsiausių Vakarų kultūros dailės kūrinių. Leonardas paveikslą pradėjo apie 1505 m. Florencijoje ir dirbo ties juo, spėjama, visą likusį gyvenimą. Giorgio Vasari mini, kad Leonardas pradėjo Monna (liet. ponia) Lisa del Giocondo portretą jos vyro Francesco užsakymu. Visgi, Prancūzijoje Leonardą aplankiusio Aragono vyskupo sekretorius užrašė Leonardo žodžius, kad paveikslas užsakytas Giuliano de Medici ir vaizduoja florentietę moterį. Tai paveikslo sukūrimo pradžios datą nukeltų bent iki 1513 m. Gali būti, kad tarp dviejų liudijimų prieštaros nėra − jau pradėto darbo užsakymą Giuliano de Medici galėjo pratęsti, kai pas jį Leonardas dirbo Romoje, nes, kaip mini Giorgio Vasari, dirbęs ties „Mona Liza“ 4 metus Leonardas apleido darbą, nes laikė jį netobulu. Todėl, gali būti, kad portretas niekuomet ir nepateko į užsakovų Džokondų rankas. Ilgas laiko tarpas per kurį Leonardas sukūrė „Moną Lizą“, gali paaiškinti, kodėl paveiksle vaizduojamojoje moteryje randama daugelio asmenybių bruožų, net apie 1500 m. tapytos Izabelės d’Estė.

Kiti kūriniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žemiau pateikiamas išlikusių kopijomis tapybos darbų ir tokių, kurių Leonardo da Vinčio autorystė yra abejotina, ar kuriuose jo indėlis laikomas menkesniu nei mokinių.

Pavadinimas Metai Muziejus Pastabos Paveikslėlis
Madona Lita“ („Madona su Kūdikiu“) 1482−1490 Ermitažas,
Sankt Peterburgas
Spėjama, kad paveikslas sukurtas po 1482 m., kai Leonardas persikėlė į Milaną. Ermitažo tinklalapyje priskiriamas Leonardui.[8] Keleto tyrinėtojų nuomone, grubus Madonos figūros linijų užbaigimas ir nenatūrali Kūdikio poza rodo, kad ties paveikslu dirbo Leonardo mokinys ir, tikriausiai, jį užbaigė.
„Salvator Mundi“ (Pasaulio Išganytojas) apie 1500−1506 Privati kolekcija Paveikslas datuojamas 1500−1506 m. ir buvo priskiriamas Leonardo mokiniui Giovanni Antonio Boltraffio. Nuvalius sluoksnį pertapymų, apie 2010 m. dalis menotyrininkų pradėjo linkti jį laikyti Leonardo autentišku darbu.[9]. Žinoma paveikslo keletas kopijų, kurias atliko Leonardo mokiniai.
2017 m. viešame aukcione parduotas už rekordinę 450,3 mln. JAV dolerių sumą.[10]
„Madona su verpste“ apie 1501 - Žinoma, kad Leonardas kūrė šį paveikslą apie 1501 m. Florencijoje. Paveikslas laikomas dingusiu. Išliko dvi Leonardo dirbtuvių mokinių sukurtos kopijos. Gali būti, kad prie kopijų tapybos prisidėjo pats Leonardas. Taip pat yra žinomos kitų menininkų kopijos.
„Angjario mūšis“ 1503−1504 - Apie 1503 m. Leonardas da Vinčis buvo užsakytas sukurti freską Florencijos respublikos istorijos tema Sinjoros rūmų didžiojoje tarybos salėje. Šioje salėje Leonardas konkuravo su Mikelandželu, kuris turėjo sukurti kitą freską priešingoje sienoje. Tapydamas freską Leonardas eksperimentavo su gruntu dažams, į kurį įmaišė vaško. Kai buvo nutapyti pirmieji darbo fragmentai Leonardas negalėjo sulaukti, kol dažai išdžius, ir bandė džiovinti dažų sluoksnį laužo pagalba. Gruntas pradėjo tirpti ir dažai lietis. Darbo ties freska Leonardas nepratęsė. Tikima, kad „Angjario mūšio“ eskizas vis dar gali būti uždengtas po Vekjo rūmų sienomis.[11] Tapyba žinoma iš keleto kopijų, ties kurių viena dirbo Rubensas (paveikslėlyje).
„Leda ir gulbinas“ 1506−1508 Uficių galerija,
Florencija
Paveikslą Leonardas nutapė apie 1508 m. Žinoma, kad jį buvo parsigabenęs 1516 m. į Prancūziją. Po to paveikslas laikomas dingusiu. Anksčiausia, ir Francesco Melzi priskiriama kopija, saugoma Uficių galerijoje. Yra išlikusių keletas kitų menininkų kurtų kopijų ir versijų. Paveiksle vaizduojama Leda ir gulbinu pasivertęs Dzeusas. Iš kiaušinių besiritantys vaizduojami jų vaikai.
„Bakchas“ 1513−1515 Luvras,
Paryžius
Spėjama, kad paveikslas sukurtas Leonardo mokinių tapant ant viršaus pagal Leonardo eskizą. Jame vaizduojamas Šv. Jonas Krikštytojas Atsiskyrėlis. XVII a. paveikslo pavadinimas buvo pakeistas į „Bakchą“.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Simona Cremante. „Leonardo da Vinci“. Giunti Editore, 2005–639 p.
  2. Luvro informacija
  3. Londono navcionalinės galerijos informacija
  4. Luvro informacija
  5. Londono nacionalinės galerijos informacija
  6. Luvro informacija
  7. luvro informacija
  8. Ermitažo informacija
  9. artlyst.com
  10. 'Leonardo da Vinci artwork' sells for record $450m, BBC, 2017 11 16
  11. „dailymail.com“. Nuoroda tikrinta 2012 m. birželio 11 d..