Sąrašas:Kauno istorijos datos

Puslapis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

1030[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1030 m. legendiniai Kauno miesto įkūrimo metai.

1140[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1140 m. arabų keliautojas ir kartografas Al Idrisi išleistame žemėlapyje mini vietovę Kaniyū, kuri tapatinama su Kauno vardu.

1361[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1361 m. pirmą kartą Kauno vardas paminimas rašytiniame šaltinyje – Kryžiuočių ordino metraštininko Vygando Marburgiečio „Naujojoje Prūsijos kronikoje“.

1408[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1413[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1463[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1473[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1473 m. minima pirmoji Kauno mokykla.

1519[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1519 m. įsteigta pirmoji 10 lovų ligoninė.

1540[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1540 m. minima pirmoji vaistinė.

1542[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1542 m. liepos 26 d. į Rotušės – miesto savivaldos simbolio – pamatus įmūrytas kertinis akmuo.

1700–1800[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1701[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1787[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1787 m. istoriniuose dokumentuose pirmą kartą minimas Vičiūnų pavadinimas.

1800–1900[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1800[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1800 m. Kauną nusiaubė gaisras, sunaikinęs trečdalį miesto.

1808[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1808 m. miesto magistratą pakeitė 6 asmenų Dūma, veikusi iki 1870 m.

1812[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1812 m. birželio 24 d. Napoleono kariuomenė pradėjo karą su Rusija: persikėlė per Nemuną ir užėmė Kauną.

1815[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1815 m. Kaune įsteigta pirmoji ugniagesių komanda.

1836[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1836 m. baigta tiesti Sankt-Peterburgo-Varšuvos plento Zarasų-Kauno atkarpa.

1838[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1843[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1843 m. liepos 1 d. Rusijos caro įsakymu įsteigta Kauno gubernija.
  • 1843 m. spalio 29 d. Rotušės aikštėje atidengtas paminklas Rusijos pergalei 1812 m. kare.
  • 1843 m. pradėtas leisti pirmasis laikraštis „Kovenskije gubernskije vedomosti“.

1844[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1845[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1847[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1847 m. įsteigtos Karmelitų kapinės.
  • 1847 m. pradėjo veikti pirmasis Lietuvoje garo malūnas.
  • 1847 m. vasario 21 d. caras Nikolajus I patvirtino Kauno miesto plėtros planą (papildytas 1871 m.).

1848[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1848 m. Maušos Zimelovičiaus spaustuvėje išspausdinta pirmoji lietuvška knyga Kaune.

1853[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1853 m. Nemuno krantinė sutvirtinta akmens grindiniu.
  • 1853 m. Vilijampolėje pradėjo veikti pirmasis Isero Bero Volfo garinis alaus bravoras, davęs pradžią Lietuvos alaus pramonei.

1854[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1854 m. Vokietijos bendrovė „Siemens & Halske“, nutiesusi 1040 varstų ilgio telegrafo liniją Sankt Peterburgas-Varšuva, kurios viena iš šešių stočių buvo įrengta Lietuvoje, Kaune, pradėjo naujos ryšių priemonės – telegrafo tinklo statybos erą.
  • 1854 m. Nemunu pradėjo plaukioti garlaiviai.

1859[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1860[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1860 m. Laisvės alėja išgrįsta akmenimis.
  • 1860 m. įsteigta „Engelman“ alaus darykla ir salyklo fabrikas (Kaunakiemio g.).

1861[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1861 m. vokiečių fotografas Antonas Rorbachas (Anton Rohrbach) padarė pirmąsias fotografijas, užfiksavusias 4 Kauno vaizdus.
  • 1861 m. įsteigtos Žaliakalnio žydų kapinės (Radvilėnų pl.).
  • 1861 m. atidarytas plieninis-sijinis geležinkelio tiltas per Nemuną (Žaliasis tiltas).

1862[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1863[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1863 m. pirklys R. Volfas Vilijampolėje pastatė garinį alaus bei salyklo fabriką.
  • 1863 m. pradėjo veikti pirmoji garinė lentpjūvė.

1864[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1864 m. gruodžio 3 d. iš Varnių į Kauną perkelta Žemaičių vyskupijos rezidencija ir Kunigų seminarija.

1865[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1867[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1867 m. Karmelitų rajone prie Malaja Gospitalnaja (dab. Kaunakiemio) g. įsikūrė Tilmansų metalo fabrikas.

1871[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1872[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1872 m. pastatyta Choralinė (vyriausioji) sinagoga.

1873[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1873 m. Aleksote pastatytas Adlerio ir Rozenbliumo medvilnės fabrikas.

1876[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1876 m. sausio mėn. įvyko rinkimai į Kauno miesto Dūmą, kurių metu išrinkta 70 miesto atstovų.

1879[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1879 m. liepos 7 d. (n.s. liepos 19 d.) Rusijos imperatorius Aleksandras II pasirašė potvarkį Kauno tvirtovei statyti.
  • 1879 m. įkurta brolių Šmitų metalo apdirbimo įmonė.

1880[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1882[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1882 m. pradėta Kauno tvirtovės fortų statyba.
  • 1882 m. Vilijampolėje įkurta žydų ješiva – aukščiausia religinė mokymo institucija, rengusi rabinus.

1883[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1884[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1884 m. pastatyta valstybinė mergaičių gimnazija (Laisvės al. 95). 1916 m. pastate pradėjo veikti lietuviška „Aušros“ berniukų gimnazija.

1889[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1892[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1893[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1893 m. R. Tilmanso metalo gamykloje pradėjo veikti elektrinė – pirmoji Lietuvoje pramonės įmonės elektros jėgainė.

1895[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1895 m. liepos 8 d. šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčiai suteiktas katedros rangas.
  • 1895 m. rugsėjo 17 d. pašventintas Šv. Petro ir Povilo Soboras (dab. Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia).

1897[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1897 m. balandžio 1 d. Feliksas Dzeržinskis išleido nelegalų laikraštį lenkų kalba „Kowienski robotnik“ („Kauno darbininkas“).
  • 1897 m. liepos 30 d. įkurtas Kauno miesto muziejus.
  • 1897 m. teismo valdininko žmona Ana Press (Laisvės al. 21 / Nepriklausomybės a. 13) pastatė „Centrinį viešbutį“.
  • 1897 m. Isakas Pikeris savo valdoje įsteigė „Versalio“ viešbutį (Laisvės al. 88).

1898[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1899[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1899 m. pastatytas „Metropolio“ viešbutis su restoranu (Laisvės al. 68/ Daukanto g. 19).
  • 1899 m. įsteigta slapta muzikos ir teatro draugija „Daina“, kuriai vadovavo muzikas Juozas Naujalis.

1900–2000[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1900[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]