Puslapis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
1030 m. legendiniai Kauno miesto įkūrimo metai.1140 m. arabų keliautojas ir kartografas Al Idrisi išleistame žemėlapyje mini vietovę Kaniyū , kuri tapatinama su Kauno vardu.1361 m. pirmą kartą Kauno vardas paminimas rašytiniame šaltinyje – Kryžiuočių ordino metraštininko Vygando Marburgiečio „Naujojoje Prūsijos kronikoje“.1473 m. minima pirmoji Kauno mokykla.1519 m. įsteigta pirmoji 10 lovų ligoninė.1540 m. minima pirmoji vaistinė.1542 m. liepos 26 d. į Rotušės – miesto savivaldos simbolio – pamatus įmūrytas kertinis akmuo.1787 m. istoriniuose dokumentuose pirmą kartą minimas Vičiūnų pavadinimas.1800 m. Kauną nusiaubė gaisras, sunaikinęs trečdalį miesto.1808 m. miesto magistratą pakeitė 6 asmenų Dūma, veikusi iki 1870 m.1812 m. birželio 24 d. Napoleono kariuomenė pradėjo karą su Rusija: persikėlė per Nemuną ir užėmė Kauną.1815 m. Kaune įsteigta pirmoji ugniagesių komanda.1836 m. baigta tiesti Sankt-Peterburgo-Varšuvos plento Zarasų-Kauno atkarpa.1843 m. liepos 1 d. Rusijos caro įsakymu įsteigta Kauno gubernija .1843 m. spalio 29 d. Rotušės aikštėje atidengtas paminklas Rusijos pergalei 1812 m. kare.
1843 m. pradėtas leisti pirmasis laikraštis „Kovenskije gubernskije vedomosti“. 1844 m. į Kauną perkelta Kražių gimnazija (įkurta 1616 m. kaip jėzuitų kolegija) ir pavadinta Kauno gubernijos gimnazija.1847 m. įsteigtos Karmelitų kapinės.1847 m. pradėjo veikti pirmasis Lietuvoje garo malūnas.
1847 m. vasario 21 d. caras Nikolajus I patvirtino Kauno miesto plėtros planą (papildytas 1871 m.). 1848 m. Maušos Zimelovičiaus spaustuvėje išspausdinta pirmoji lietuvška knyga Kaune.1853 m. Nemuno krantinė sutvirtinta akmens grindiniu.1853 m. Vilijampolėje pradėjo veikti pirmasis Isero Bero Volfo garinis alaus bravoras, davęs pradžią Lietuvos alaus pramonei. 1854 m. Vokietijos bendrovė „Siemens & Halske“, nutiesusi 1040 varstų ilgio telegrafo liniją Sankt Peterburgas -Varšuva , kurios viena iš šešių stočių buvo įrengta Lietuvoje, Kaune, pradėjo naujos ryšių priemonės – telegrafo tinklo statybos erą.1854 m. Nemunu pradėjo plaukioti garlaiviai. 1860 m. Laisvės alėja išgrįsta akmenimis.1860 m. įsteigta „Engelman“ alaus darykla ir salyklo fabrikas (Kaunakiemio g.). 1861 m. vokiečių fotografas Antonas Rorbachas (Anton Rohrbach ) padarė pirmąsias fotografijas, užfiksavusias 4 Kauno vaizdus.1861 m. įsteigtos Žaliakalnio žydų kapinės (Radvilėnų pl.).
1861 m. atidarytas plieninis-sijinis geležinkelio tiltas per Nemuną (Žaliasis tiltas ). 1863 m. pirklys R. Volfas Vilijampolėje pastatė garinį alaus bei salyklo fabriką.1863 m. pradėjo veikti pirmoji garinė lentpjūvė. 1864 m. gruodžio 3 d. iš Varnių į Kauną perkelta Žemaičių vyskupijos rezidencija ir Kunigų seminarija.1867 m. Karmelitų rajone prie Malaja Gospitalnaja (dab. Kaunakiemio) g. įsikūrė Tilmansų metalo fabrikas.1872 m. pastatyta Choralinė (vyriausioji) sinagoga. 1873 m. Aleksote pastatytas Adlerio ir Rozenbliumo medvilnės fabrikas.1876 m. sausio mėn. įvyko rinkimai į Kauno miesto Dūmą, kurių metu išrinkta 70 miesto atstovų.1882 m. pradėta Kauno tvirtovės fortų statyba.1882 m. Vilijampolėje įkurta žydų ješiva – aukščiausia religinė mokymo institucija, rengusi rabinus. 1884 m. pastatyta valstybinė mergaičių gimnazija (Laisvės al. 95). 1916 m. pastate pradėjo veikti lietuviška „Aušros“ berniukų gimnazija.1889 m. prie Kauno prijungti Šančiai ir Žaliakalnio dalis.1893 m. R. Tilmanso metalo gamykloje pradėjo veikti elektrinė – pirmoji Lietuvoje pramonės įmonės elektros jėgainė.1895 m. liepos 8 d. šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčiai suteiktas katedros rangas.1895 m. rugsėjo 17 d. pašventintas Šv. Petro ir Povilo Soboras (dab. Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia). 1897 m. balandžio 1 d. Feliksas Dzeržinskis išleido nelegalų laikraštį lenkų kalba „Kowienski robotnik“ („Kauno darbininkas“).1897 m. liepos 30 d. įkurtas Kauno miesto muziejus.
1897 m. teismo valdininko žmona Ana Press (Laisvės al. 21 / Nepriklausomybės a. 13) pastatė „Centrinį viešbutį“.
1897 m. Isakas Pikeris savo valdoje įsteigė „Versalio“ viešbutį (Laisvės al. 88). 1899 m. pastatytas „Metropolio“ viešbutis su restoranu (Laisvės al. 68/ Daukanto g. 19).
1899 m. įsteigta slapta muzikos ir teatro draugija „Daina“, kuriai vadovavo muzikas Juozas Naujalis .
.svg){kind=small}