Pereiti prie turinio

Sąrašas:1986 m. Šalčininkų rajono apylinkės

Puslapis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Šalčininkų rajono istoriniai-geografiniai sąrašai
1950 m. adm. reforma
1954 m. adm. reforma
1959 m. apylinkės ir gyvenvietės
1959 m. gyventojų surašymas
1970 m. gyventojų surašymas
1972 m. apylinkės ir gyvenvietės
1976 m. apylinkės ir gyvenvietės
1979 m. gyventojų surašymas
1986 m. apylinkės ir gyvenvietės
1989 m. gyventojų surašymas

Šalčininkų rajonas 1986 m. buvo suskirstytas į 13 apylinkių. Rajone buvo 2 rajoninio pavaldumo miestai (Eišiškės, Šalčininkai), 1 miesto tipo gyvenvietė (Baltoji Vokė), 2 miesteliai (Dieveniškės, Jašiūnai), 375 kaimai, 68 viensėdžiai.[1] Suskirstymas buvo aprašytas Tarybų Lietuvos enciklopedijoje, lentelėje pateikiant apylinkes ir ūkio subjektus (apylinkių centrai buvo pažymėti šalia esančiame žemėlapyje).

ApylinkėCentrasŪkio subjektai
Akmenynės apylinkėAkmenynėAkmenynės kolūkis
Butrimonių apylinkėButrimonysKirovo kolūkis, Butrimonių tarybinis ūkis
Dainavos apylinkėDainavaDainavos tarybinis ūkis
Dieveniškių apylinkėDieveniškėsDieveniškių tarybinis ūkis, 77-osios vidurinės profesinės technikos mokyklos mokomasis ūkis, Dieveniškių girininkija
Eišiškių apylinkėEišiškės„Lenino priesakų“ kolūkis
Gerviškių apylinkėGerviškės„Spalio“ kolūkis, „Už Tėvynę“ kolūkis, Šalčininkų žuvininkystės ūkis, Sėlų girininkija, Visinčios girininkija
Jašiūnų apylinkėJašiūnaiJašiūnų tarybinis ūkis, Dainavos girininkija, Jašiūnų girininkija, Rūdninkų girininkija
Kalesninkų apylinkėKalesninkaiKalesninkų tarybinis ūkis, Versekos tarybinis ūkis
Milkūnų apylinkėMilkūnaiRudnios kolūkis
Pabarės apylinkėPabarėPabarės tarybinis ūkis, Tetėnų tarybinis ūkis, Žygmantiškių girininkija
Poškonių apylinkėPoškonysMelnikaitės kolūkis, Poškonių girininkija
Šalčininkų apylinkėnepažymėtas„Už taiką“ kolūkis, Šalčininkų tarybinis ūkis, Šalčininkėlių girininkija, Šalčininkų girininkija
Turgelių apylinkėTurgeliaiTabariškių tarybinis ūkis, Turgelių tarybinis ūkis
  1. Šalčininkų rajonas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 151