Rytų Venesuelos naftos ir dujų baseinas
Rytų Venesuelos naftos ir dujų baseinas – požeminių gamtinių dujų ir naftos rezervų sandara šiaurės rytų Venesueloje, Parijos įlankos ir Atlanto šelfo akvatorijoje, bei Trinidado saloje. Tai didžiausias Venesuelos energetinių resursų telkinys.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Telkinio plotui priklauso šiaurės rytų Venesuela, Parijos įlankos ir Atlanto šelfo akvatorija, bei Trinidado sala. Rytinė baseino dalis ribojasi su Gajanos kratonu, o šiaurėje su Andų kalnais. Rytų Venesuelos naftos ir dujų baseiną sudarančios nuosėdinės uolienos slūgso įduboje, susiformavusioje tarp Pietų Amerikos ir Karibų plokščių. Bendras baseino plotas siekia apie 223 000 km² (apie 86 000 km² akvatorijoje).[1]
Į Rytų Venesuelos baseino teritoriją patenka Orinoko juosta - didžiausias naftos telkinys pasaulyje.[2]
Geologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Naftingieji telkiniai slūgso oligoceno, mioceno bei plioceno smiltainių storymėje.
Ištekliai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pradiniai ištekliai apie 3,0 milijardų tonų naftos ir 1,6 trilijonų m3 gamtinių dujų.[1] Produktyviausi naftos klodai susitelkę 85 – 5100 m gylyje. Baseine rasta daugiau kaip 200 naftos ir 17 gamtinių dujų telkinių, kurių dauguma sausumoje.
Rytų Venesuelos naftos ir dujų baseinas atrastas 1866 m., o pradėtas eksploatuoti 1909 m.