Rykantų Švč. Trejybės bažnyčia

54°42′55″š. pl. 24°58′56″r. ilg. / 54.7153°š. pl. 24.9821°r. ilg. / 54.7153; 24.9821

Rykantų Švč. Trejybės bažnyčia

Vyskupija	Vilniaus
Dekanatas	Trakų
Savivaldybė	Trakų rajonas
Gyvenvietė	Rykantai
Statybinė medžiaga	tinkuotas mūras
Pastatyta (įrengta)	1585 m.
Stilius	Renesansas

Kitos reikšmės – Švč. Trejybės bažnyčia.

Rykantų Švč. Trejybės bažnyčia – bažnyčia, stovinti Rykantų kaime, 9 km į šiaurę nuo Trakų, prie senojo Vilniaus-Vievio kelio. Gotikinės konstrukcijos, renesanso formų. Bažnyčia yra halinė, vidus 3 navų, atskirtų pilioriais, su plačia presbiterija ir trisiene apside. Prie pietinės presbiterijos sienos pristatyta zakristija. Po bažnyčia yra rūsys. Pagrindiniame – vakarų fasade originalus renesansinis frontonas. Frontono vidurinėje nišoje dar išlikusi XVIII a. freska, vaizduojanti šv. Jurgį. Freskai būdingi lietuvių liaudies tapybos bruožai: žirgo ir raitelio formos supaprastintos, dekoratyvios, plokščios.

Iš išorės bažnyčia panaši į Žadiškių Švč. Trejybės – tokio pat pavadinimo katalikų bažnyčią, esančią prie Neries, Baltarusijoje. Vidus panašus į Vilniaus šv. Mikalojaus bažnyčią.^[1]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iki 1555 m. pastatyta medinė evangelikų reformatų bažnyčia. Rykantų valdytojas Adomas Tolvaišas 1585 m. pastatė mūrinę evangelikų reformatų bažnyčią. A. Tolvaišai nepalikus įpėdinių, XVII a. Rykantai pagal giminės liniją atiteko katalikams Oginskiams. Abiejų Tautų Respublikos karo su Rusija metu, 1655 m. Maskvos kariuomenė nusiaubė bažnyčią. Ją iki 1688 m. restauravo Marcijonas Aleksandras Oginskis. Rykantų bažnyčioje abipus didžiojo altoriaus išliko Jono Jonavičiaus tapyti Marcijono Oginskio ir jo žmonos epitafiniai portretai. Ant šoninių sienų ištapytos kompozicijos Kristaus kančios tema, o ant vargonų choro tribūnos sienelės nišų – devyni su Dominikonų ordinu susiję šventieji. Stanislovas Lorencas knygoje „Iškylos po Vilniaus vaivadiją“ (1932) yra rašęs, kad matęs dalyje „Kristaus kančių“ scenų įrėžtus freskų autoriaus Jono Janavičiaus parašus.

1696 m. bažnyčia stovėjo tuščia ir apleista. Pamaldos laikytos Rykantų dvare. Marcijonas Oginskis Rykantus kartu su bažnyčia 1688 m. dovanojo Trakų dominikonams. Dominikonai, be bažnyčios Rykantuose, gavo ir žemės valdas: Rykantų dvarą su dviem smuklėmis ir kaimais, priklausiusiais ir dvarui, ir Rykantų miesteliui.^[3] Jie nenorėjo pamaldų laikyti evangelikų reformatų bažnyčioje. Lietuvos istorikas reformatas J. Lukoševičius veikalo „Geschichte der Reformierten Kirchen in Litauen“ antrame tome mini 1715 m. rankraštį, kuriame rašoma, kad nežinomas keliauninkas lankęsis Rykantuose 1696 m. ir minėjęs, jog bažnyčioje dėjęsi keisti dalykai, dėl kurių naujieji bažnyčios savininkai – dominikonai negalėję joje laikyti pamaldų. Esą kiekvienas katalikų kunigas, kuris laikydavo buvusioje kalvinistų bažnyčioje mišias, greitai mirdavo, todėl 1725 m. pastatyta kita, medinė bažnyčia. Bažnyčia 1784 m. buvo supuvusi. Manoma, kad XVIII a. pabaigoje pamaldos perkeltos į mūrinę bažnyčią. 1792 m. Rykantai tapo Vievio parapijos filija. Per karą su Napoleonu 1812 m. bažnyčios turtas, liturginiai reikmenys išvogti. XIX a. viduryje bažnyčia buvo apirusi.

1888–1889 m. remontuota: pataisytas ir nubaltintas tinkas, iš naujo uždengtas stogas. 1921 m. įkurta parapija. Bažnyčiai priklausė Paneriškių palivarkas su beveik 50 ha žemės. 1935 m. bažnyčia restauruota. Paskutinį kartą bažnyčia restauruota 1975 m.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčia gotikinės konstrukcijos, renesanso formų, stačiakampio plano, bebokštė, halinė, su trisiene apside ir pristatyta zakristija. Vidus 3 navų, atskirtų pilioriais. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Yra nuo 1668 m. išlikusios freskos.