Rygos Aleksandro berniukų gimnazija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Buvusios gimnazijos pastato šiuolaikinis vaizdas (dab. Latvijos Jazepo Vytuolio muzikos akademija)
Aleksandro gimnazija XIX a. pab.

Rygos Aleksandro II berniukų gimnazija (latv. Rīgas Aleksandra zēnu ģimnāzija, rus. Рижская Александровская мужская гимназия) – Rusijos imperijos laikais vidurinį išsilavinimą teikusi berniukų gimnazija Rygoje. Pavadinta Rusijos imperatoriaus Aleksandro II vardu.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iš pradžių aštuonerius metus gimnazistai mokėsi nuomojamuose patalpose, kol 1875 m. buvo atiduotas eksploatacijon naujas mokymo įstaigos pastatas (arch. Janis Baumanis). Tai neoklasicistinis statinys su centrinėje dalyje kiek iškilusiu rizalitu. Per pagrindinį įėjimą patenkama į erdvų vestibiulį, virš kurio antrame aukšte įrengta aktų salė. Ilgi koridoriai vedė prie mokymo klasių. 1894 m. pašventinta vidinė gimnazijos cerkvė.

Buvo mokoma pagal tipines Rusijos imperijos gimnazijų nuostatas, dėstoma rusų kalba. Joje mokytojavo Kristijono Donelaičio raštų vertėjas Edgaras Baumanis, latvių kalbininkai Kasparas Biezbardis ir Karlis Mylenbachas, mokinius nelegaliai lietuvių kalbos mokė Marcelinas Šikšnys. Gimnazistų skaičius augo: jei 1869 m. mokėsi 144, tai 1892 m. – jau 443 jaunuoliai. Pirmojo pasaulinio karo metu, 1915 metais, gimnazija buvo evakuota į Tartu, o vėliau – į Veru miestą Estijoje. 1919 m. pastate įsikūrė Latvijos konservatorija.

Auklėtiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimnazija Latvijai išugdė nemažai iškilių asmenybių: istoriką Aleksandrą Čaką, pirmąjį šalies universiteto rektorių Ernestą Felsbergą, chirurgą Paulių Stradinį, fiziologą ir biochemiką Robertą Krimbergą, psichologą Rudolfą Jirgeną, teisininką Andriejų Sterstę bei kt.

Šioje aukštesnioje mokykloje mokėsi ir lietuviai: generolas Vladas Nagius-Nagevičius, karininkas Antanas Juozapavičius, pedagogas Justinas Jankevičius, Lietuvos Respublikos Ministras pirmininkas Antanas Merkys, Vidaus reikalų ministras Steponas Rusteika, seimūnas Vladas Skardinskas ir kt.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]