Ryškioji guotenė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Hygrocybe punicea

Ryškioji guotenė (Hygrocybe punicea)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Grybai
( Fungi)
Skyrius: Papėdgrybūnai
( Basidiomycota)
Klasė: Papėdgrybiai
( Basidiomycetes)
Eilė: Agarikiečiai
( Agaricales)
Šeima: Guoteniniai
( Hygrophoraceae)
Gentis: Guotenė
( Hygrocybe)
Rūšis: Ryškioji guotenė
( Hygrocybe punicea)
Index Fungorum

Ryškioji guotenė (Hygrocybe punicea) – guoteninių šeimai priklausantis, geras maistines savybes turintis, valgomasis grybas. Kartais dar vadinama ryškiaspalve guotene arba Hygrophorus puniceus.

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kepurėlė 5 – 12 cm skersmens, mėsinga, iš pradžių varpeliška, vėliau iškili ir galiausiai palokščia, su buku gūbreliu. Kraštai kartais suaižėję. Luobelė lygi, drėgnu oru šiek tiek patamsėja. Kotas 4 – 8 cm ilgio, tuščiaviduris, labai tvirtas, tačiau trapus cilindriškas arba ties viduriu sustorėjęs, pagrindo link smailėjantis ir apšepęs išilginiais plaušeliais. Lakšteliai mėsingi, reti ir siauri priaugintiniai, kartais laisvi. Trama minkšta be ypatingo kvapo ir skonio.

Spalvos kaita: kepurėlė ryškiai raudona arba oranžiškai geltona. Kotas geltonas arba oranžiškas, tačiau kartais gali būti rausvo atspalvio. Lakšteliai iš pradžių ochros geltonumo, vėliau rausvi. Trama vaisiakūnio viduje ir prie koto pagrindo balkšva, likusioje dalyje gelsva.

Panašios rūšys: šį grybą galima supainioti kitomis raudonos spalvos guočių rūšimis, kaip antai raudonoji guotenė (Hygrocybe coccinea) arba smulkioji guotenė (Hygrocybe miniata), kurios irgi yra valgomos, tačiau mažesnės.

Augavietė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Retai ir saugotina ryškioji guotenė labiausiai mėgsta drėgnas miškų laukymes, pievas, šalikeles.

Sezonas: rugsėjis – spalis.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]