Pereiti prie turinio

Runaverės mūšis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Runaverės mūšis
Priklauso: Livonijos karas
1563–1568 m. ATR–Švedijos karas
Runnavere
Runnavere
Runaverės vieta šiuolaikiniame Estijos žemėlapyje (59°04′N 29°26′E)

Data 1567 m. vasario 3 d.
Vieta Runaverė, Livonija (dab. Estijos Raplos apskrities Merjamos kaimiškosios savivaldybės Pajaka kaimas)
Rezultatas ATR pajėgų pergalė
Konflikto šalys
Abiejų Tautų Respublika Švedijos imperija
Vadovai ir kariniai vadai
Mikalojus Talvošas Henrik Klasson Horn af Kanckas
Nuostoliai
Nežinoma ~2 tūkst. žuvusių

Runaverės mūšis (lenk. Bitwa pod Kirempą, šved. Slaget vid Runafer, est. Ruunavere lahing) – 1567 m. vasario 3 d. Runaverės vietovėje (dab. Estijos Raplos apskrities Merjamos kaimiškosios savivaldybės Pajaka kaimas) įvykusios Abiejų Tautų Respublikos ir Švedijos imperijos karinių pajėgų kautynės, vienas 1563–1568 m. ATR–Švedijos karo dėl dominavimo rytiniame Baltijos jūros regione (Livonijos karas) mūšių.

Kai kuriuose šaltiniuose klaidingai nurodoma, kad mūšis vyko dabartinio Talino ribose, nors iš tiesų, tokiuose šaltiniuose nurodoma galima mūšio vieta yra tik Taline esantis Runaverės kelias. Tikroji mūšio vieta yra prie kelio E67 Talinas-Praha. Netoli tikrosios mūšio vietos nuo XXI a. pradžios veikia 1741 m. pastatytoje arklių pašto stotyje įsikūręs viešbutis „Ruunawere“.[1]

Švedijos pajėgoms vadovavo Talino ir Livonijos gubernatorius Henrikas Hornas (šved. Henrik Klasson Horn af Kanckas). ATR pajėgoms, kurias sudarė LDK kariuomenė vadovavo Minsko kaštelionas (nuo 1570 m. – Žemaitijos kaštelionas) Mikalojus Talvoišas.

1566 m. Švedijos karalius Erikas XIV įsakė Henrikui Hornui atgauti ATR kariuomenės užimtą Pernu arba nusiaubti Rygos diecezijos žemes, taip užkertant kelią tolimesniam ATR puolimui į Švedijos kontroliuojamą Livonijos dalį. Plėšikavimo Rygos diecezijos žemėse užduotį sėkimgai įvykdė Klaso Kursellio vadovaujamos pajėgos, bet mėginimai atsiimti Pernu nepavyko.[2][3][4] 1567 m. pradžioje ATR pajėgos, atsakydamos į plėšikavimo žygius, įsiveržė į Švedijos kontroliuojamą Livoniją.

1567 m. vasario 3 d. Švedijos karinis dalinys prie Runaverės malūno[1] pasitiko į šiaurę žygiavusį ATR dalinį. Didelę dalį švedų pajėgų sudarė neseniai į karinę tarnybą pašaukti estų didikai, kurie, neturėdami karinės patirties ir dėl disciplinos trūkumo, patyrė didelių nuostolių.[5]

ATR pajėgos turėjo skaitinę persvarą. Po kavalerijos atakos švedų kavalerija atsitraukė, palikdama giliame sniege įklimpusius pėstininkus, kurie turėjo gintis giliame sniege nuo gausesnio priešo. Apie mūšį pasakojama, kad mūšio lauke kraujas siekė iki žirgo kelių. ATR kariai persekiojo švedų raitelius, juos žudė ir ėmė į nelaisvę. Dauguma pėstininkų taip pat buvo paimti į nelaisvę ir išgabenti į ATR teritoriją.

Bendri švedų pajėgų nuostoliai viršijo 2 tūkst. vyrų žuvusiais ir patekusiais į nelaisvę. į ATR nelaisvę pateko vienas žymiausių švedų vadų riteris Johann Maydell Goswinsson.[6]

Dėl karinių pajėgų trūkumo bei neturėdamas aiškių karinių bei politinių tikslų, M. Talvoišas nesugebėjo išplėtoti sėkmės ir pulti toliau į šiaurę.[2] Po pergalės mūšyje ATR pajėgos užsiėmė plėšikavimais Švedijos Livonijoje, nusiaubė Läänemaa ir Harjumaa žemes iki pat Talino, padarydami daug žalos.

Žuvusių karių kapavietę žymi kapinynai netoli Runaverės pašto stoties, prie Teenuse upės šiaurinio kranto, ties Runaverės tiltu.[1][5]

Po šio pralaimėjimo Švedijos pajėgų vadu vietoje Henriko Horno karalius paskyrė Klasą Kurselį.[2][3][4]

Literatūra

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. Adamson, Andres, Sõjategevus Tallinna ümbruses Liivi sõja ajal II osa, (estiškai) Sõdur: Eesti sõjandusajakiri, Nr. 2, Aprill 2022, lk 62.
  2. Kiili, Jaanus (2014). Ruunavere lahing ja selle eellugu. (estiškai) Märjamaa 650. Kogumik Märjamaa piirkonna ajaloost (104−108). Märjamaa: Hansaprint OÜ. (Märjamaa Tunatoimkonna Toimetised; 2).
  3. Lindbergh, Katarina Harrison (2020-08-18). Nordiska sjuårskriget: 1563–1570 (švediškai). Svenska Historiska Media Förlag. ISBN 978-91-7545-540-2.
  4. „Maydell, släkt – Svenskt Biografiskt Lexikon Archyvuota kopija 2025-09-14 iš Wayback Machine projekto.“. sok.riksarkivet.se. Žiūrėta 2024-06-02
  5. Ruunavere lahing 1567, Runawere hotel.
  6. Sundberg, Ulf (2002). Svenska krig 1521–1814 (švediškai). Hjalmarson & Högberg Bokförlag. p. 70-71. ISBN 91-89660-10.
  7. Wolke, Lars Ericson (2015-02-03). Johan III: En biografi (švediškai). Svenska Historiska Media Förlag AB. ISBN 978-91-87031-93-9.

Išnašos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. 1 2 3 Ruunavere lahing 1567, Runawere hotel.
  2. 1 2 3 Sundberg, Ulf (2002). Svenska krig 1521-1814. Hjalmarson & Högberg Bokförlag. ISBN 91-89660-10-2.
  3. 1 2 Wolke, Lars Ericson (2015-02-03). Johan III: En biografi. Svenska Historiska Media Förlag AB. ISBN 978-91-87031-93-9.
  4. 1 2 Lindbergh, Katarina Harrison (2020-08-18). Nordiska sjuårskriget: 1563-1570. Svenska Historiska Media Förlag. ISBN 978-91-7545-540-2.
  5. 1 2 Adamson, Andres, Sõjategevus Tallinna ümbruses Liivi sõja ajal II osa, (estiškai) Sõdur: Eesti sõjandusajakiri, Nr. 2, Aprill 2022, lk 62.
  6. ↑ „Maydell, släkt - Svenskt Biografiskt Lexikon“. sok.riksarkivet.se. Suarchyvuotas originalas 2024-06-02. Nuoroda tikrinta 2024-06-02.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Runaverės_mūšis&oldid=7883001"