Rumunijos pilietybės įstatymas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.

Rumunų pilietybės įstatymas – įstatymas, apibrėžiantis, kaip yra įgyjama ir netenkama Rumunijos pilietybė. Rumunijos parlamentas šį įstatymą priėmė 1991 m. kovo 1 d. (Įstatymo Nr. 21).

Struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Esminiai teiginiai

Pagal Rumunijos pilietybės įstatymo 1-ąjį straipsnį Rumunijos pilietybė nustato žmogaus ryšį su Rumunijos valstybe. Rumunijos piliečiai užtikrinamos vienodos teisės ir tik Rumunijos piliečiai turi teises į viešas civilines ir karines prievoles. Taip pat Rumunijos piliečiai yra saugomi Rumunijos valstybės. Rumunijos pilietybės įstatymas nenumato jokios įtakos sutuoktinio pilietybės pasikeitimui susituokus ar anuliavus santuoką.

Rumunijos pilietybės gavimas

Rumunijos pilietybė gali būti įgyjama 4 būdais: gimstant, įvaikinimo metu, vykstant repatriacijai bei pateikus prašymą. Vaikai, kurių tėvai yra Rumunijos piliečiai ir kurie gimė Rumunijos teritorijoje automatiškai tampa Rumunijos piliečiais. Taip pat Rumunijos piliečiai tampa vaikai, kurie gimė Rumunijos teritorijoje, jei bent vienas iš tėvų yra Rumunijos pilietis arba, kitu atveju, gimę užsienyje, kurių bent vienas iš tėvų turi Rumunijos pilietybę. Jeigu vaikas randamas Rumunijos teritorijoj ir abu tėvai yra nežinomi, jis taip pat laikomas Rumunijos piliečiu. Įvaikinimo metu Rumunijos pilietybė suteikiama vaikui, nesvarbu ar jis turi kitą pilietybę ar yra be pilietybės, jeigu tėvai yra Rumunijos piliečiai ir įvaikinamas vaikas yra jaunesnis nei 18 metų amžiaus. Jeigu Rumunijos pilietybę turi tik vienas iš įvaikinančių tėvų, įvaikinamo vaiko pilietybė nustatoma abipusiu įvaikinančių tėvų susitarimu. Jeigu įvaikinantys tėvai tokio susitarimo negali priimti, kokia bus įvaikinamo vaiko pilietybė sprendžia teismas. Jei vaikui yra suėję 14 metų, jo pritarimas yra būtinas. Jeigu įvaikinimas neįvyko arba buvo anuliuotas, vaikas, kuriam dar nėra suėję 18 metų ir jeigu jis gyvena užsienyje, nėra laikomas Rumunijos piliečiu. Repatriacijos atveju asmuo, kuris prarado Rumunijos pilietybę, gali ją atgauti jeigu jis to pageidauja. Repatrijuojantys tėvai taip pat patys nusprendžia, kokia bus jų vaikų pilietybė (jei jie yra nepilnamečiai). Jeigu tėvai tokio susitarimo negali priimti, teismas, tos šalies, kurioje gyvena vaikas nusprendžia, kokia bus įvaikinamo vaiko pilietybė. Jeigu vaikui yra suėję 14 metų, jo pritarimas yra būtinas. Svarbu tai, kad vienam iš sutuoktinių reikalaujant pilietybės, kito sutuoktinio pilietybei tai nedaro jokios įtakos. Pagal galiojančius teisės aktus, sutuoktinis, turintis užsienio šalies pilietybę arba neturintis repatrijuojančio asmens pilietybės, gali prašyti Rumunijos pilietybės tik pagal galiojančius pilietybės įstatymus. Rumunijos pilietybė gali būti suteikiama ir pagal prašymą užsienio piliečiui arba neturinčiam pilietybės asmeniui, kuris: a) Yra gimęs ir gyvena Rumunijos teritorijoj prašymo gauti pilietybę metu. Nėra gimęs Rumunijos teritorijoje, bet čia gyvena ne mažiau kaip 5 metus. Yra vedęs Rumunijos pilietį mažiausiai 3 metus; b) Įrodo atsidavimą Rumunijos valstybei ir Rumunijos žmonėms savo elgesiu ir požiūriu; c) Turi 18 metų; d) Ketina legaliai gyventi; e) Pasižymi geru elgesiu ir nėra teistas už nusikaltimą šalyje ar užsienyje, kuris jį daro nevertą būti Rumunijos piliečiu; f) Gerai moka Rumunų kalbą ir gali integruotis į socialinį gyvenimą. Tėvams įgijus Rumunijos pilietybę, nepilnametis vaikas, kuriam dar nėra suėję 18 metų ir kurio tėvai turi užsienio pilietybes arba jų visai neturi, įgyja Rumunijos pilietybę kartu su tėvais. Vaikas įgyja Rumunijos pilietybę tą pačią dieną, kaip ir jo tėvai. O jeigu Rumunijos pilietybę įgijo tik vienas iš tėvų, tėvai kartu sprendžia dėl vaiko pilietybės. Jeigu tėvai tokio susitarimo negali priimti, teismas, tos šalies, kurioje gyvena vaikas, nusprendžia, kokia bus įvaikinamo vaiko pilietybė. Jeigu vaikui yra suėję 14 metų, jo pritarimas vėlgi yra būtinas. Kai kuriais atvejais Rumunijos pilietybė taip pat gali būti suteikta asmeniui, kuris anksčiau buvo ją įgyjęs ir prašo ją įgyti iš naujo, nepaisant to, kad nuolatinė jo gyvenamoji vieta yra užsienyje.

Pilietybės suteikimo procedūra

Rumunijos pilietybės suteikimas pagal prašymą arba repatrijavus yra atliekamas Teisingumo ministerijos siūlymu. Sprendimą priima vyriausybė ir jis turi būti išspausdintas oficialioje Rumunijos žiniasklaidoje. Prašymas gauti Rumunijos pilietybę turi būti įteiktas asmeniškai arba per įgaliotinį, turintį specialų ir autentišką įgaliojimą. Jis turi būti adresuojamas komitetui, atsakingam už pilietybės suteikimo sąlygų išsiaiškinimą. Šis komitetas taip pat yra atsakingas už prašymo pilietybei gauti ištraukos spausdinimą valstybinėje Rumunijos spaudoje, bet tai apmoka pats pareiškėjas. Tam, kad išnagrinėtų prašymą gauti Rumunijos pilietybę, komitetas dar gali pareiškėją prašyti užpildyti ir pateikti įvairius reikalingus paaiškinimo dokumentus; prašyti informacijos iš įvairių įstaigų; iškviesti į teismą bet kurį asmenį, kuris gali suteikti naudingos informacijos apie pilietybę ketinantį gauti asmenį. Jeigu atsiranda viešųjų įstaigų, turinčių informacijos arba duomenų apie pareiškėjo neatitikimą legalioms privalomoms nuostatoms, jos privalo apie tai pranešti komitetui. Komitetas, išanalizavęs prašymą, pateikia ataskaitą kartu su Rumunijos pilietybės prašymu Teisingumo ministerijai. Ataskaitoje turi būti nurodyta, ar pilietybės suteikimas atitinka teisinius reikalavimus ar ne. Pagal šią ataskaitą Teisingumo ministerija pristato Vyriausybei nuosprendžio dokumentą dėl Rumunijos pilietybės suteikimo. Jeigu pilietybės suteikimas neatitinka teisinių pilietybės suteikimo reikalavimų, Teisingumo ministerija apie tai informuoja pareiškėją.

Asmeniui, kuriam suteikiama Rumunijos pilietybę privalo duoti priesaiką Rumunijos valstybei priešais Teisingumo ministeriją per šešis mėnesius. Priesaikos žodžiai yra tokie: „Aš prisiekiu būti ištikimas/a Rumunijos valstybei ir Rumunijos žmonėms, aš prisiekiu ginti įstatymus ir nacionalinius interesus, gerbti Rumunijos Konstituciją bei jos įstatymus“. Iš kart po šios priesaikos suteikiama Rumunijos pilietybė, teisingumo ministras, teismo pirmininkas arba konsulatas įteiks oficialų liudijimą asmeniui, kuriam suteikiama Rumunijos pilietybę. Rumunijos Respublikoje pilietybės įrodymas tai asmens liudijimas arba pasas. Iki 14 metų, vaiko pilietybės įrodymas yra jo gimimo liudijimas, taip pat asmens liudijimas ir vieno iš tėvų pasas. Jeigu vaikas užregistruotas vieno iš tėvų pase arba asmens liudijime, tai užtenka, kad įrodytų jo pilietybę. Jeigu iki 14 metų vaiko pilietybę negali būti įrodyta remiantis paminėtomis nuostatomis, kaip įrodymas gali būti civilinės metrikacijos biuro išleistas liudijimas. Iki 14 metų pamestinuko pilietybės įrodymas tai gimimo liudijimas. Rumunijos piliečiams, esantiems už valstybės ribų, Rumunijos pasiuntinybė arba konsulas gali suteikti liudijimą, kuris įrodo jų pilietybę. Egzistuoja keli būdai Rumunijos pilietybės netekti: a) atsisakant Rumunijos pilietybės; b) nepripažįstant Rumunijos pilietybės; Rumunijos pilietybės gali atsisakyti asmuo, kuris yra už valstybės ribų, daro sunkius nusikaltimus, kurie įžeidžia Rumunijos valstybės interesus; kuris yra už valstybės ribų, stoja į valstybės karo tarnybą su kuria Rumunija nutraukė diplomatinius ryšius arba kariauja; nelegaliai gavo Rumunijos pilietybę. Pilietybės atsisakymas neturi jokių padarinių to asmens sutuoktinio arba vaiko pilietybei. Pilietybės nepripažinimas gali būti priimtas iš asmens kuriam yra daugiau nei 18, taip pat iš asmens: a) kuris nėra kaltinamas įvykdžius kriminalinį nusikaltimą arba neturi bausmių; b) kuris nėra ieškomas dėl skolų valstybei. Rumunijos pilietybės netekimas nepripažįstant pilietybės, neturi jokių padarinių to asmens sutuoktinio arba vaiko pilietybei. Tačiau, jei abu tėvai nepripažįsta Rumunijos pilietybę ir jų nepilnametis vaikas gyvena kartu su jais už valstybės ribų, nepilnametis vaikas netenka Rumunijos pilietybės kartu su tėvais. Nepilnametis vaikas, kuris palieka valstybę, kad gyventi už jos ribų, o jo tėvai yra atsisakę Rumunijos pilietybės, taip pat praranda pilietybę. Egzistuoja ir kiti Rumunijos pilietybės netekimo atvejai. Vienas iš jų, kai Rumunijos nepilnametis pilietis yra įvaikintas užsienio piliečio, ir jis netenka Rumunijos pilietybės, jeigu globėjas to reikalauja ir, jeigu pagal užsienio valstybės įstatymą vaikas gauna savo globėjo pilietybę. Tačiau, jeigu įvaikinimas yra anuliuotas arba laikomas neteisėtu, vaikas kuriam dar nėra 18 metų nepraranda Rumunijos pilietybės. Remiantis Rumunijos pilietybės įstatymu, pamestinukas praranda Rumunijos pilietybę, kai jam sueina18 metų ir jo kilmę yra nustatyta remiantis tėvų, kurie yra užsienio piliečiai. Rumunijos pilietybė taip pat prarandama tada, kai kilmė yra tik nustatyta pagal vieną tėvą, kuris yra užsienio pilietis, o kitas yra nežinomas. Asmuo, kuris įgijo ir turi Rumunijos pilietybę pagal ankstesnius įstatymus yra ir lieka Rumunijos piliečiu. Buvęs Rumunijos pilietis, kuris prieš 1989 Sausio 22 prarado Rumunijos pilietybę dėl įvairių priežasčių, gali iš naujo prašyti Rumunijos pilietybės pasiuntinybės arba Rumunijos konsulato, taip pat valstybėje (Bukarešte), esančius notaro biurus, net jeigu šitie asmenys neturi nuolatinės gyvenamosios vietos Rumunijoje. Pilietybės gavimo ir priėmimo prašymams pateikti yra įstatymu nustatytas tam tikras mokestis. Asmenys kuriems suteikta Rumunijos pilietybę turi visas teises ir privilegijas remiantis įstatymu, taip pat ir įsipareigojimus, kurie yra nustatyti Konstitucijos ir valstybės įstatymais.

Taip pat Rumunijos garbės pilietybė gali būti suteikiama kai kuriems užsienio piliečiams už tam tikras paslaugas šaliai ir Rumunijos žmonėms, Vyriausybė siūlo, be jokių kitų formalumų, Rumunijos parlamentui. Asmenys, kurie įgijo garbės pilietybę naudojasi civilinėmis ir politinėmis teisėmis, kurios yra pripažintos Rumunijos piliečiams, išskyrus rinkimų teisę ir būti išrinktam. Jei 14 – mečio prašo sutikimo arba jo leidimo, turi būti padaryta deklaracija, kurios autentiškumas yra tvirtinamas notaro akivaizdoje. Šio įstatymo įsigaliojimas paskelbiamas per 30 dienų, nuo paskelbimo Rumunijos Oficialioje Spaudoje. Šis įstatymas buvo priimtas Senato posėdžio metu vasario 25, 1991.

Priimant šį Rumunijos pilietybės įstatymą senatui pirmininkavo ir įstatymą pasirašė tuometinis senato pirmininkas Akademikas ALEXANDRU BIRLADEANU.

DEPUTATŲ ASAMBLĖJOS PREZIDENTAS MARTIAN DAN remiantis įstatymu nr. 92/1990, 82 straipsnio eilutėm (dėl Parlamento ir Rumunijos Prezidento rinkimų), paskelbė Rumunijos pilietybės įstatymą ir pareikalavo, kad šis įstatymas taip pat būtų oficialiai paskelbtas Rumunijos spaudoje.

Šį įstatymą pasirašė tuometinis Rumunijos prezidentas ION ILIESCU.


Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]