Rumunijos oro pajėgos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Rumunijos oro pajėgos
rumun. Forţele Aeriene Române
Stema Statului Major al Fortelor Aeriene.jpg
Oro pajėgų vyriausiojo štabo herbas
Veikimo laikas 1913 - dabar
Valstybė Rumunijos vėliava Rumunija
Rūšis karinės oro pajėgos
Dydis 9700 žm.
Yra dalis Rumunijos ginkluotosios pajėgos
Štabas (Statul Major al Forţelor Aeriene) Bukareštas
Globėjas šv. Ilja
Vadovybė
Vadas generolas majoras Fănică Cârnu
Simbolika
rondelis Roundel of the Romanian Air Force.svg
kovinė oro pajėgų vėliava Battle flag of Romania (Air Forces model).png

Rumunijos oro pajėgos (rumun. Forţele Aeriene Române) – Rumunijos ginkluotųjų pajėgų šaka, skirta veikti ore. Oro pajėgas sudaro oro pajėgų štabas, operatyvinė vadovybė, 4 oro bazės ir oro gynybos brigada. Rezervines pajėgas sudaro dvi oro bazės ir trys aerodromai.

2010 m. Rumunijos oro pajėgose tarnavo 9700 žmonių. Dabartinis oro pajėgų štabo viršininkas yra generolas majoras Fănică Cârnu, pakeitęs iki 2011 m. sausio 7 d. vadovavusį generolą Ion-Aurel Stanciu.

Dabartinė būklė[taisyti | redaguoti kodą]

Rumunijos oro pajėgos 1993–2002 m., bendradarbiaudamos su Izraeliu, modernizavo 110 Mikojan MiG-21. Šiuo metu 48 iš šių naikintuvų yra naudojama.[1] Rumunijos oro pajėgos taip pat naudoja C-130 Hercules, C-27J Spartan ir An-26 transportinius lėktuvus bei IAR-330 Puma sraigtasparnius. IAR-330 PUMA SOCAT sraigtasparniai yra kompanijos Industria Aeronautică Română, padedant Elbit Systems (Izraelis), modernizuoti, pritaikant šturmavimui. ROP taip pat turi vietinės gamybos IAR-99 Şoim reaktyvinių lėktuvų, naudojamų jauniems pilotams treniruoti. Likę MiG-29 2003 m. buvo išbraukti iš ginkluotės.

Dėl didelio MiG'ų amžiaus Rumunijos oro pajėgos ketina įsigyti naujų ar galbūt naudotų lėktuvų. Jie gali būti pakeisti naujais reaktyviniais lėktuvais F-16, F/A-18, Eurofighter Typhoon ar Gripen. Tačiau dėl biudžeto problemų Rumunijos MiG-21 dar gali ilgai likti ginkluotėje.

2009 m. pavasarį Rumunijos vyriausybė nutarė įsigyti iš Prancūzijos VSHORAD/SHORAD oro erdvės gynybos sistemų.[2] Sandėris apima dviejų tipų raketas žemė-oras – nešiojamąsias nuopetines Mistral ir vertikalaus leidimo MICA.[3] Tačiau po preliminarių derybų su kompanija MBDA rugpjūčio mėnesį sandėris buvo atidėtas, o vėliau, sumažinus gynybos išlaidas, anuliuotas.[4]

2010 m. vasarį Nacionalinės gynybos aukščiausioji taryba pasirašė sutartį su JAV dėl priešraketinės gynybos, pagal kurią Rumunijoje bus įrengtos antžeminės SM-3 sistemos. 2011 m. gegužės 3 d. tuometinis Rumunijos prezidentas Trajanas Basesku paskelbė vietą, kur bazuosis SM-3 sistemos – buvusioje oro bazėje Deveselu (Olto apskritis).[5] Rumunijoje bazuoti numatyta sistema sudaryta iš 3 baterijų su 24 SM-3 Block I raketomis, kurias aptarnaus maždaug 200 (daugiausia – 500) JAV kareivių, pavaldžių bendrajai Rumunijos oro pajėgų vadovybei.

Struktūra[taisyti | redaguoti kodą]

Oro pajėgų štabas[taisyti | redaguoti kodą]

Rumunijos oro pajėgų IAR-330 SOCAT
Antonov An-26 leidžiasi 90-ojoje Oro pervežimų bazėje
Rumunijos oro pajėgų MiG-21 LanceR 'B' leidžiasi Bulgarijos Grafo Ignatjevo oro bazėje.
IAR-99 Şoim
SA-2 M3 Volhov sistema leidžia 5Ia23 raketa Capu Midia poligone.

Rumunijos oro pajėgų vyriausiasis štabas (rumun. Statul Major al Forţelor Aeriene) yra dalinys, kuriantis karinės raidos planus, vykdantis juos ir vadovaujantis Rumunijos oro pajėgoms taikos, krizių ir karo metu, kad oro pajėgos gebėtų veikti ir vykdyti iškeltas užduotis. Jis mobilizuoja, struktūruoja, aprūpina oro pajėgas, užtikrina joms logistinę paramą, būtina karinėms operacijoms vykdyti. Vadovauja tiek jungtinių operacijų oro komponento, tiek nepriklausomoms oro pajėgų operacijoms, panaudodamas pagrindinį Oro pajėgų operacinį centrą (rumun. Centrul Operaţional Aerian).

Nuo 2010 m. liepos 1 d. Rumunijos oro pajėgų bazės buvo pervadintos oro flotilėmis.[6]

Oro bazės[taisyti | redaguoti kodą]

Rumunijos oro pajėgos turi 5 veikiančias oro bazes.

71-oji oro flotilė – Kimpija Turzis

  • 711-oji naikintuvų eskadrilė – naudoja MiG-21 LanceR A, B;
  • 712-oji naikintuvų eskadrilė – naudoja MiG-21 LanceR B, C;
  • 713-oji sraigtasparnių eskadrilė – naudoja IAR-330L;
  • 714-oji sraigtasparnių eskadrilė – naudoja IAR-330L (veikia Timišoaros oro uoste, kur anksčiau buvo 93-oji oro bazė);

86-oji oro flotilė – Feteštis

95-oji oro flotilė – Bakeu

  • 951-oji naikintuvų eskadrilė – naudoja MiG-21 LanceR A, B;
  • 205-oji mokomoji naikintuvų eskadrilė – naudoja MiG-21 LanceR A, B;
  • 952-oji sraigtasparnių eskadrilė – naudoja IAR-330L;
  • 904-oji atakos sraigtasparnių eskadrilė – naudoja IAR-330 SOCAT;
  • 905-oji atakos sraigtasparnių eskadrilė – naudoja IAR-330 SOCAT;

90-oji skraidinimo flotilė – Bukareštas – Otopenis

  • 901-oji strateginė transporto eskadrilė – naudoja C-130 Hercules B,H;
  • 902-oji transporto ir žvelgybos eskadrilė – naudoja An-26, An-30 ir C-27J Spartan;
  • 903-oji transporto sraigtasparnių eskadrilė – naudoja IAR-330L;

Aurelo Vlaiku skraidymo mokykla (rumun. Şcoala de Aplicaţie pentru Forţele Aeriene «Aurel Vlaicu») – Boboc (Buzeu)

  • 201-oji mokomoji eskadrilė – naudoja Jakovlev Jak-52;
  • 202-oji mokomoji eskadrilė – naudoja Antonov An-2 (iki 2010 liepos);
  • 203-oji mokomoji eskadrilė – naudoja IAR-99 Standard;
  • 204-oji mokomoji eskadrilė – naudoja IAR-99 Soim;
  • 206-oji mokomoji eskadrilė – naudoja IAR-316B Alouette III;

Rezervinė oro bazės[taisyti | redaguoti kodą]

Rezervinės pajėgos turi ir 3 rezervinius aerodromus.

Daliniai[taisyti | redaguoti kodą]

Mokomosios įstaigos[taisyti | redaguoti kodą]

  • Oro pajėgų akademija (rumun. Academia Forţelor Aeriene «Henri Coandă»).
  • Oro pajėgų pakarininkių mokykla (rumun. Şcoala de Maiştri Militari şi Subofiţeri a Forţelor Aeriene)

Capu Midia poligonas[taisyti | redaguoti kodą]

Capu Midia treniruočių stovykla ir raketų žemė-oras poligonas (rumun. Tabăra de Instrucţie şi Poligonul de Trageri Sol-Aer «General de Bgigada Ion Bungescu») yra Rumunijos oro pajėgų dalinys, specializuotas užtikrinti priemones šaudymo treniruotėms ir šaudymo įvertinimui. Jis išsidėstęs Konstancos apskrityje, 20 km į šiaurę nuo apskrities sostinės Konstancos.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]