Rudolf Tobias

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Rudolfas Tobiasas
est. Rudolf Tobias
Rudolf Tobias.jpg
R. Tobiasas
Gimė 1873 m. gegužės 29 d.
Keina, Hyjuma, Eestimaa värvid.svg Estijos gubernija
Mirė 1918 m. spalio 29 d. (45 metai)
Berlynas, Vokietijos imperijos vėliava Vokietijos imperija
Sutuoktinis (-ė) Louise Vilde
Vaikai Johannes,
Paul-Ferdinand,
Sylvia,
Beatrice,
Helen Tobias-Duesberg
Veikla kompozitorius, pianistas, vargonininkas
Alma mater Sankt Peterburgo konservatorija
Commons-logo.svg Vikiteka Rudolf TobiasVikiteka

Rudolfas Tobiasas (est. Rudolf Tobias; 1873 m. gegužės 29 d. Keinoje, Hyjumoje, Estijos gubernijoje1918 m. spalio 29 d. Berlyne) – estų kompozitorius, vargonininkas, pianistas.[1][2]

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmąsias muzikines pamokas gavo iš tėvo vaikystėje. Nuo 1885 m. Hapsalu mokykloje mokėsi groti fortepijonu pas vietinę pianistę Katariną fon Gernet. Vėliau su šeima persikėlė į Kulamą (Lenės apskr.), kur jo tėvas gavo parapijos raštininko vietą. 1889 m. mokslą tęsė Talino Nikolajaus vidurinėje mokykloje, studijavo vargonų ir muzikos teoriją.[3]

Paminklas Hapsalu

1893 m. įstojo į Sankt Peterburgo konservatoriją. Joje studijavo vargonų muziką L. Homilijaus klasėje ir kompoziciją pas N. Rimskį-Korsakovą. Baigęs studijas, 18981904 m. dirbo vargonininku ir choro dirigentu estų Sankt Peterburgo Šv.Jono bažnyčioje. Tuo metu jis taip pat atliko savo kūrinius.[3] 1904–1908 m. Tartu koncertavo kaip dirigentas, pianistas ir vargonininkas, reiškėsi muzikos kritikos srityje.

Nuo 1909 m. gyveno Vokietijoje, 19121918 m. dėstė muzikos teoriją Berlyno Karališkojoje aukštojoje muzikos mokykloje. 1913 m. rugpjūčio mėn. aplankė savo gimtinę ir dalyvavo naujojo Estijos teatro atidarymo iškilmėse, kur taip pat dirigavo savo paties kompozicijas. 1914 m. jis įgijo Vokietijos pilietybę, gavo profesoriaus vardą.[3] Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, buvo pašauktas į Vokietijos kariuomenę, kur dirbo vertėju. 1916 m. buvo paleistas iš karo tarnybos dėl medicininių priežasčių ir grįžo dirbti į Karališkąją muzikos akademiją.

1918 m. spalio 29 d. R. Tobiasas mirė Berlyne nuo plaučių uždegimo. Buvo palaidotas vietos Vilmersdorfo kapinėse. Atkūrus Estijos Respubliką, 1992 m. birželio 7 d. muzikanto palaikai buvo atvežti į Estiją, perlaidoti Kulamoje,[3] kur su šeima gyveno 1885-1889 m.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Didelio masto vokalinės ir simfoninės kompozicijos užima pagrindinę vietą R. Tobiaso kūrybiniame palikime. Įdomus kantatos „Jonos misija“ likimas: po nevykusios premjeros 1909 m. sekantį kartą buvo atlikta tik 1989 m., po to, kai ją prikėlė pianistas Vardo Rumessen ir su entuziazmu priėmė publika. Ankstyvieji R. Tobiaso darbai (pvz., „Julijaus Cezario“ uvertiūra, parašyta 1896 m.) yra klasikinio stiliaus, o vėlesni plėtoja impresionistines ir ekspresionistines tendencijas. Nuo 1904 iki 1908 m. Tartu vykdė koncertinę veiklą kaip dirigentas, vargonininkas ir pianistas. Organizavo oratorijų koncertus.

Atminimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Muzikanto portretas pavaizduotas ant 50 Estijos kronų banknoto. Hapsalu mieste jam pastatytas paminklas. Jis buvo įtrauktas į 100 didžiųjų XX a. Estijos asmenybių sąrašą (1999 m.).[4] 2000 m. įkurtas Tobiaso styginių kvartetas (Tobiase Keelpillikvartett).

Žymesni kūriniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Kantata „Jonas Damaskietis“ (Johannes Damaskuset, 1897)
  • Oratorija „Jonos misija“ (Des Jona Sendung, 1909)
  • Uvertiūra „Julijus Cezaris“ (Julius Caesar, 1896)
  • Koncertas fortepijonui (1897)
  • Styginių kvartetai (1899, 1900)
  • Kūriniai fortepijonui, vargonams
  • Chorai, solo dainos

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Tobias, Rudolf | Eesti Muusika Infokeskus“. www.emic.ee. Nuoroda tikrinta 11 January 2021. 
  2. Rudolf Tobias. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013
  3. 3,0 3,1 3,2 3,3 „Rudolf Tobiase biograafia“. Eesti Muusika Infokeskus. Suarchyvuotas originalas 2013-06-16. Nuoroda tikrinta 2010-06-01. 
  4. Sajandi sada Eesti suurkuju / Koostanud Tiit Kändler. — Tallinn: Eesti Entsüklopeediakirjastus, 2002. — 216 lk. ISBN 998570102X.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]