Rubabas, rubobas (pers.رباب = Rubāb, tadž.Рубоб, uzb.Rubob, uig. راۋاپ = Rawap, pan. ਰੱਬਾਬ rebab) – styginis muzikos instrumentas, paplitęs Afganistane, Irane, Vidurinėje Azijoje, šiaurės vakarų Indijoje. Vienas iš rebabo variantų, tačiau nuo pagrindinio skiriasi tuo, kad yra ne griežiamasis, o gnaibomasis chordofonas, t.y. grojant nenaudojamas strykas. Kad atskirti nuo arabiškojo ir indonezietiškojo rebabo, dar vadinamas persišku ar afganišku.
Rebabai susiformavo VIII a. pabaigoje kaip trumpakaklės liutnios variacija. Vėliau arabų kraštuose jiems groti buvo pritaikytas strykas, kai tuo tarpu rytiniame rebabo naudojimo areale buvo išlaikyta pirminė laivelio forma ir grojimas pirštais. Todėl rubabas atstovauja seniausią rebabo formą.[2]
Rubabai aprašomi senuosiuose persų tekstuose, minimi sufijų poezijoje. Ilgainiui ji įsitvirtino kaip nacionalinis Chorasano instrumentas, o iš čia paplito į Vidurio Azijos tiurkų tautas, šiaurės vakarų Indiją, kur susiformavo jo variacijos.[3]
Rubabas skobiamas iš vientiso medžio (dažniausiai šilkmedžio) ir primena laivelį. Jo vidus išskobiamas, suformuojant korpusą (pers.کاسه = kasah), o grifas (pers.دسته = dastah) yra neatskiriama dalis. Instrumentas aptraukiamas oda. Stygos (pers.تار = tār) tvirtinamos prie grifo galvutės (pers.تاج = tāj) ir tiltelio (pers.خرک = kharak). Priklausomai nuo dydžio, rubabas gali turėti 5, 19 arba 21 stygą. Stygos anksčiau gamintos iš ožkų žarnų, dabar – iš nailono.
Kabulo rubabas yra Afganistano nacionalinis instrumentas, dar tituluojamas „Instrumentų liūtu“.[4]
Pamyro rubobas paplitęs Tadžikistane. Jam būdinga išilgėjusi forma. Jis turi šešias stygas, kurių viena yra trumpesnė (panašiai kaip bandžoje).[5]
Uigūrų (Kašgaro) ravapas paplitęs Rytų Turkestane. Aptraukiamas gyvatės, rečiau asilo ar avies oda. Jis turi 3-9 stygas. Jis išsiskiria dekoratyviniais ragais iš ožkos rago. Dažniausiai neturi skirsnių.[6] Instrumentas turi įvairias variacijas, kurios šiek tiek skiriasi ilgiu, forma, tokias kaip Kašgaro, Dolano, Koičio, Kumulio, Baso ir pan.
Seni rebabas paplitęs šiaurės vakarų Indijoje, ypač Pandžabe. Jam būdingas suapvalintas korpusas. Į Indiją jis pateko XVI a. Sikhų religijoje jam suteikta ypatinga reikšmė, jis tapo vienu iš trijų svabiausių religinės muzikos instrumentų.[7] Iš jo vėliau išsivystė sarodas.
X a. rebabo vaizdavimas. Instrumentu grojama rankomis, jis turi dvi stygas.