Pereiti prie turinio

Rotacizmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Rotacizmas (pagal graikiškos raidės ρ 'ro' pavadinimą) – istorinis kokio nors garso virtimas virpamuoju priebalsiu.

Toskų tarmėje, kurios pagrindu sudaryta bendrinė albanų kalba, /n/ virto /r/, o gegų tarmėje nepakito.[1] Toskų ir gegų tarmių pavyzdžiai:

  • zëri / zâni
  • gjuri / gjuni
  • Shqipëri / Shqypni
  • i tretur / i tretun

Indoiranėnų kalboms būdingas virsmas [l] > [r], vis dėlto iranėnų prokalbėje šis pokytis įvyko nuosekliai, o kai kuriose rytų indų tarmėse pradinė būklė išlaikoma nepakitusi.[2]

  • skr. सूर्यः (sū́rуаh), av. hvarə greta lot. sōl, sen. gr. ἥλιος, liet. saulė;
  • av. raoχšna 'švytintis' greta lot. lūna 'mėnulis', rus. луна 'mėnulis';
  • skr. चक्रः (cakráh), av. čаχrа- greta sen. gr. κύκλος, rus. колесо;
  • skr. श्रवः (śrávah), av. sravah- greta sen. gr. κλέος, rus. слово.
  • Ypač tai pastebima Mitanio indoarijų kalboje:
    • parita(-nnu) greta skr. पलित palitá 'pilkas', rus. пелёсый;
    • pinkara(-nnu) greta skr. पिङ्गल piṅgalá 'raudonai rudas'.

Germanų lkalbose rotacizmą patyrė priebalsis [z], veikiant Vernerio dėsniui susidaręs iš [s]. Atskirose germanų kalbose rotacizmas reiškiasi nevienodai.[3]

Pavyzdžiai:

  • ide. *dʰewsóm > germ. *deuzą 'gyvulys'; visose šį žodį turinčiose germanų kalbose, išskyrus rytų germanų kalbas, germanų prokalbės [z] virto [r]: vok. Tier, šved. djur, angl. deer ir t. t., o gotų kalboje turima dius.
  • ide. *áyos, *h₂éyos > germ. *aiz 'bronza, varis, žalvaris'; visose germanų kalbose, išskyrus rytų germanų, pirminis priebalsis [z] virto [r]: vok. Erz, ol. oer, angl. ore, tačiau got. aiz.[4]

Archajinio rotacizmo liekanos germanų kalbose:

  • was / were (iš senosios germanų *was / *wēzun);
  • lose / forlorn (iš senosios germanų *liusana / *luzenaz).

Lotynų kalboje [s] tarp balsių virto [r] (tačiau ss po trumpųjų balsių išliko ir virto s likusiais atvejais).

Vis dėlto s išliko arba būdavo atstatomas morfemų sandūroje (kaip žodyje desilio) arba tuomet, jeigu kitame skiemenyje būdavo r (kaip žodyje miser). Pasitaiko tam tikrų nukrypimų nuo šių taisyklių: pavyzdžiui, žodyje soror 'sesuo' rotacizmas įvyksta nepaisant r kitame skiemenyje, o žodyje honor (taip pat ir arbor, labor ir t. t.) s virsta r, nors s yra žodžio gale. IV a. pr. m. e. pradžioje rotacizmas kaip fonetinis dėsnis liovėsi galiojęs ir nuo tol skoliniuose s tarp balsių išlaikomas.

Dėl rotacizmo formose arba gimininguose žodžiuose galėdavo susidaryti [s]/[r] kaita.

Pavyzdžiai:

  • flos 'gėlė' (vard.) / florem (gal.); archajinėje lotynų kalboje buvo flosem, o ne florem – formoje flos rotacizmo nebuvo, nes s yra žodžio gale, o formoje florem rotacizmas įvyko dėl to, kad senasis s atsidūrė tarp balsių;
  • genus (vard.) / generis (kilm.) (iš *geneses), plg. skr. janasas arba skolinį iš graikų k. lot. genesis;
  • corroborare / robustus (veiksmažodis kilęs iš *conrobosase);
  • de jure / justus (iš de jouse);
  • ero / est (ero iš eso);
  • Valerius < arch. Valesios (žinoma iš Satriko akmens);
  • iouesat (Duenoso užraše > iūrat 'jis prisiekia');
  • mūs/mūrēs 'pelė/pelės' – iš *mūs/mūsēs.

Vėliau dėl rotacizmo atsiradusi padėtis prieš r darė įtaką trumpųjų balsių redukcijai. Viduriniame skiemenyje i prieš tokį r virto e: *capise > capere. Be to, o prieš galinį r išliko, o galūnė -os sistemingai pakito į -us.

Kad s gali virsti r, buvo žinoma romėnų gramatikams (praėjus keletui šimtmečių po šio virsmo); tad Markas Verijus Flakas rašė, kad „senovėje žmonės ferias tarė kaip fesias“[5]. Varonas pateikia tokius pavyzdžius:

  • foedesum > foederum
  • plusima > plurima
  • meliosem > meliorem
  • asenam > arenam

Oskų kalboje tokio rotacizmo nėra, o umbrų kalboje rotacizmą patyrė ne tik s tarp balsių, bet ir žodžio gale.

Portugalų kalboje sonantas [l] daugelyje atvejų virto [r]. Pavyzdžiai:

  • lot. blatta 'šviesos vengiantis vabzdys' > port. barata 'tarakonas', bet it. blatta 'tarakonas';
  • lot. obligātus 'būtinas' > port. obrigado 'ačiū', bet it. obbligato 'priverstas';
  • lot. *blancus 'baltas' > port. branco, bet pranc. blanc.

Istoriškai ispanų kalboje lotynų kalbos junginys -ine- su nekirčiuotu i galėjo virsti re arba bre. Iškritus balsiams galėjo susidaryti sunkiai ištariamos priebalsių grupės su n ir tuomet tas n vėliau virto r. Šiuo atveju rotacizmas buvo n disimiliacija (panašumo panaikinimas) lyginant su prieš jį einančiu n arba m.

Pavyzdžiai:

  • lot. homine(m) > omne > *omre > isp. hombre
  • lot. nomine(m) > *nomne > *nomre > isp. nombre
  • lot. sanguine(m) > *sangne > isp. sangre

Rumunų kalboje daugeliu atvejų [l] ir [n] tarp balsių virto [r].

Tad lot. caelum rumunų kalboje virto cer, o lot. fenestra tapo rumun. fereastră.

Slovėnų kalboje [ʒ] virto [r]:

  • moreš – iš možešь
  • kdor – iš kъtože

Čiuvašų ir kitose ogūrų kalbose rotacizmas reiškiasi tiurkų kalbų priebalsio [z] vertimu [r]:[6] čiuv. хӗр (chӗr) 'mergaitė, duktė', bet turk. kiz.

  1. ↑ Catford, J.C. (2001), „On Rs, rhotacism and paleophony“, Journal of the International Phonetic Association, 31 (2): 178, doi:10.1017/S0025100301002018, S2CID 143611805
  2. ↑ Барроу Т. (1976). Санскрит. М.: Прогресс. p. 80.
  3. ↑ Catford, J.C. (2001), „On Rs, rhotacism and paleophony“, Journal of the International Phonetic Association, 31 (2): 179, doi:10.1017/S0025100301002018, S2CID 143611805
  4. ↑ „ore“ (anglų). Wiktionary. 2023-07-09. Suarchyvuotas originalas 2023-07-13.
  5. ↑ Pats Flako veikalas žinomas tik iš sutrumpinto Seksto Pompėjaus Festo varianto, kuris savo ruožtu išliko fragmentais ir sutrumpintas Pauliaus Diakono tekste. Fragmentas su ferias/fesias randamas Pauliaus tekste.
  6. ↑ Larry Clark, „Chuvash“, in The Turkic Languages, eds. Lars Johanson & Éva Ágnes Csató (London–NY: Routledge, 2006), 434–452.