Rotacizmas

Rotacizmas (pagal graikiškos raidės ρ 'ro' pavadinimą) – istorinis kokio nors garso virtimas virpamuoju priebalsiu.

Pavyzdžiai

Indoeuropiečių kalbos

Albanų kalba

Toskų tarmėje, kurios pagrindu sudaryta bendrinė albanų kalba, /n/ virto /r/, o gegų tarmėje nepakito. Toskų ir gegų tarmių pavyzdžiai:

• zëri / zâni
• gjuri / gjuni
• Shqipëri / Shqypni
• i tretur / i tretun

Indoiranėnų kalbos

Indoiranėnų kalboms būdingas virsmas [l] > [r], vis dėlto iranėnų prokalbėje šis pokytis įvyko nuosekliai, o kai kuriose rytų indų tarmėse pradinė būklė išlaikoma nepakitusi.

• skr. सूर्यः (sū́rуаh), av. hvarə greta lot. sōl, sen. gr. ἥλιος, liet. saulė;
• av. raoχšna 'švytintis' greta lot. lūna 'mėnulis', rus. луна 'mėnulis';
• skr. चक्रः (cakráh), av. čаχrа- greta sen. gr. κύκλος, rus. колесо;
• skr. श्रवः (śrávah), av. sravah- greta sen. gr. κλέος, rus. слово.
• Ypač tai pastebima Mitanio indoarijų kalboje:
  • parita(-nnu) greta skr. पलित palitá 'pilkas', rus. пелёсый;
  • pinkara(-nnu) greta skr. पिङ्गल piṅgalá 'raudonai rudas'.

Germanų kalbos

Germanų lkalbose rotacizmą patyrė priebalsis [z], veikiant Vernerio dėsniui susidaręs iš [s]. Atskirose germanų kalbose rotacizmas reiškiasi nevienodai.

Pavyzdžiai:

• ide. *dʰewsóm > germ. *deuzą 'gyvulys'; visose šį žodį turinčiose germanų kalbose, išskyrus rytų germanų kalbas, germanų prokalbės [z] virto [r]: vok. Tier, šved. djur, angl. deer ir t. t., o gotų kalboje turima dius.
• ide. *áyos, *h₂éyos > germ. *aiz 'bronza, varis, žalvaris'; visose germanų kalbose, išskyrus rytų germanų, pirminis priebalsis [z] virto [r]: vok. Erz, ol. oer, angl. ore, tačiau got. aiz.

Archajinio rotacizmo liekanos germanų kalbose:

• angl. was, bet vok. war 'buvo';
• angl. hare, bet vok. Hase 'kiškis';
• angl. iron, bet vok. Eisen 'geležis';
• angl. freeze, bet vok. frieren 'šalti'.

Anglų kalba

• was / were (iš senosios germanų *was / *wēzun);
• lose / forlorn (iš senosios germanų *liusana / *luzenaz).

Italikų kalbos

Lotynų kalboje [s] tarp balsių virto [r] (tačiau ss po trumpųjų balsių išliko ir virto s likusiais atvejais).

Vis dėlto s išliko arba būdavo atstatomas morfemų sandūroje (kaip žodyje desilio) arba tuomet, jeigu kitame skiemenyje būdavo r (kaip žodyje miser). Pasitaiko tam tikrų nukrypimų nuo šių taisyklių: pavyzdžiui, žodyje soror 'sesuo' rotacizmas įvyksta nepaisant r kitame skiemenyje, o žodyje honor (taip pat ir arbor, labor ir t. t.) s virsta r, nors s yra žodžio gale. IV a. pr. m. e. pradžioje rotacizmas kaip fonetinis dėsnis liovėsi galiojęs ir nuo tol skoliniuose s tarp balsių išlaikomas.

Dėl rotacizmo formose arba gimininguose žodžiuose galėdavo susidaryti [s]/[r] kaita.

Pavyzdžiai:

• flos 'gėlė' (vard.) / florem (gal.); archajinėje lotynų kalboje buvo flosem, o ne florem – formoje flos rotacizmo nebuvo, nes s yra žodžio gale, o formoje florem rotacizmas įvyko dėl to, kad senasis s atsidūrė tarp balsių;
• genus (vard.) / generis (kilm.) (iš *geneses), plg. skr. janasas arba skolinį iš graikų k. lot. genesis;
• corroborare / robustus (veiksmažodis kilęs iš *conrobosase);
• de jure / justus (iš de jouse);
• ero / est (ero iš eso);
• Valerius < arch. Valesios (žinoma iš Satriko akmens);
• iouesat (Duenoso užraše > iūrat 'jis prisiekia');
• mūs/mūrēs 'pelė/pelės' – iš *mūs/mūsēs.

Vėliau dėl rotacizmo atsiradusi padėtis prieš r darė įtaką trumpųjų balsių redukcijai. Viduriniame skiemenyje i prieš tokį r virto e: *capise > capere. Be to, o prieš galinį r išliko, o galūnė -os sistemingai pakito į -us.

Kad s gali virsti r, buvo žinoma romėnų gramatikams (praėjus keletui šimtmečių po šio virsmo); tad Markas Verijus Flakas rašė, kad „senovėje žmonės ferias tarė kaip fesias“. Varonas pateikia tokius pavyzdžius:

• foedesum > foederum
• plusima > plurima
• meliosem > meliorem
• asenam > arenam

Oskų kalboje tokio rotacizmo nėra, o umbrų kalboje rotacizmą patyrė ne tik s tarp balsių, bet ir žodžio gale.

Portugalų kalba

Portugalų kalboje sonantas [l] daugelyje atvejų virto [r]. Pavyzdžiai:

• lot. blatta 'šviesos vengiantis vabzdys' > port. barata 'tarakonas', bet it. blatta 'tarakonas';
• lot. obligātus 'būtinas' > port. obrigado 'ačiū', bet it. obbligato 'priverstas';
• lot. *blancus 'baltas' > port. branco, bet pranc. blanc.

Ispanų kalba

Istoriškai ispanų kalboje lotynų kalbos junginys -ine- su nekirčiuotu i galėjo virsti re arba bre. Iškritus balsiams galėjo susidaryti sunkiai ištariamos priebalsių grupės su n ir tuomet tas n vėliau virto r. Šiuo atveju rotacizmas buvo n disimiliacija (panašumo panaikinimas) lyginant su prieš jį einančiu n arba m.

Pavyzdžiai:

• lot. homine(m) > omne > *omre > isp. hombre
• lot. nomine(m) > *nomne > *nomre > isp. nombre
• lot. sanguine(m) > *sangne > isp. sangre

Rumunų kalba

Rumunų kalboje daugeliu atvejų [l] ir [n] tarp balsių virto [r].

Tad lot. caelum rumunų kalboje virto cer, o lot. fenestra tapo rumun. fereastră.

Slovėnų kalba

Slovėnų kalboje [ʒ] virto [r]:

• moreš – iš možešь
• kdor – iš kъtože

Tiurkų kalbos

Čiuvašų ir kitose ogūrų kalbose rotacizmas reiškiasi tiurkų kalbų priebalsio [z] vertimu [r]: čiuv. хӗр (chӗr) 'mergaitė, duktė', bet turk. kiz.