Rostovo mūšis

Rostovo mūšis
Priklauso: Antro pasaulinio karo rytų kampanija
Sovietų kariai Rostovo mūšyje
Data 1941 m. lapkričio 17 – gruodžio 2 d. Vieta Rostovas prie Dono, Tarybų Sąjunga Rezultatas Sovietų pergalė
Konflikto šalys
Sovietų Sąjunga	Vokietija Rumunijos karalystė Slovakijos respublika
Vadovai ir kariniai vadai
Jakovas Čerevičenko Antonas Lopatinas	Gerdas fon Rundštetas Valteris fon Reichenau Evaldas fon Kleistas
Nuostoliai
33,000 (Lapkričio 17 – gruodžio 2 d.)	733 žuvusiųjų 3 396 sužeistųjų 187 dingę Iš viso: 4 316 (lapkričio 11 d. – lapkričio 30 d.)

Rostovo mūšis – Antrojo pasaulinio karo rytų fronto mūšis Rostovo prie Dono apylinkėse tarp nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos.

Lapkričio 17 d. persikėlusios per Miuso upę, vokiečių pajėgos paėmė į nelaisvę 10 000 sovietų karių, o lapkričio 21 d. užėmė Rostovą. Po šešių dienų sovietų armija, sustiprinta naujai suburta 37-ąja armija, kontratakavo iš šiaurės ir grasino apsupti išsekusį vokiečių III motorizuotosios armijos korpusą. Tada vokiečių armijos feldmaršalas Rundštetas įsakė trauktis prie Miuso iš Rostovo, kad išvengtų apsupimo, o tai paskatino Hitlerį nedelsiant jį atleisti. Rundšteto įpėdinis Valteris fon Reichenau patvirtino įsakymą trauktis, remiamas vyriausiojo armijos štabo viršininko Pranciškaus Halderio, ir Hitleris nusileido. Lapkričio 28 d. Raudonoji armija vėl užėmė Rostovą. Tai buvo pirmasis sėkmingas didelis sovietų kontrpuolimas per visą karą.