Romualdas Brazis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Romualdas Brazis (g. 1942 m. birželio 6 d. Padvariai, Vilniaus apskr.) – Lietuvos fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1965 m. baigė Vilniaus pedagoginį institutą (VPI). 19771978 m. stažavo Purdue universitete (JAV). 1982 m. fizikos ir matematikos mokslų daktaras. 1995 m. Krokuvos mokslo ir meno akademijos, 1999 m. A. Šveicerio medicinos pasaulinės akademijos narys.

19651968 m. dirbo VPI, nuo 1968 m. Puslaidininkių fizikos institute, nuo 1978 m. Plazminių reiškinių laboratorijos vadovas. 19721976 m. ir 19771987 m. dėstė Vilniuas universitete, 19891990 m. vėl VPI. 1987–1988 dirbo Makso Planko kietojo kūno tyrimų institute (Štutgartas), Plazmos fizikos institute (Garchingas), 1994 m. EURATOM plazmos tyrimo centre (Lozana).

Lietuvos lenkų mokslininkų draugijos įkūrėjas ir 19891998 m. pirmininkas.

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tyrė superaukštojo dažnio elektromagnetinės spinduliuotės sąveiką su puslaidininkių plazma. Patobulino kai kuriuos puslaidininkinių medžiagų nekontaktinės neardomosios analizės metodus, atrado elektromagnetinių bangų sklidimo išilgai periodinių darinių sluoksnių draudžiamąsias juostas, sukūrė eksitonų magnetiniuose puslaidininkiuose sąveikos modelių, iškėlė fononų kaupinamo infraraudonosios spinduliuotės lazerio idėją.[1]

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Romualdas Brazis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 459 psl.