Romos apiplėšimas (410 m.)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
dail. Joseph-Noël Sylvestre „Romos apiplėšimas nuo barbarų 410 m.“, 1890 m.

Vizigotų Romos apiplėšimas 410 m. rugpjūčio 24 d. buvo vadovaujamas karaliaus Alariko I. Tuo metu Roma jau nebebuvo Vakarų Romos imperijos sostinė – 286 m. ją pakeitė Mediolanas, o 402 m. – Ravena. Nepaisant to, Romos miestas išlaikė svarbiausią „amžinojo miesto“ ir dvasinio imperijos centro padėtį. Tai buvo pirmas kartas per beveik 800 metų, kai Roma atiteko užsienio priešui, ir jos apiplėšimas sukėlė didelį šoką amžininkams, imperijos draugams ir priešams.

410 metų apiplėšimas laikomas svarbiu Vakarų Romos imperijos žlugimo etapu. Šv. Jeronimas, tuo metu gyvenęs Betliejuje, rašė: „Miestas, kuris užėmė visą pasaulį, pats buvo užimtas.“[1]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]