Romanas Viktiukas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Romanas Viktiukas
Roman Viktyuk (cropped).jpg
Gimė 1936 m. spalio 28 d.
Lvovas, Antroji Lenkijos Respublika
Mirė 2020 m. lapkričio 17 d. (84 metai)
Maskva, Rusija
Palaidotas (-a) Lyčiakovo kapinėse
Veikla teatro aktorius ir režisierius
Alma mater 1956 m. A. Lunačiarskio teatro meno institutas
Commons-logo.svg Vikiteka Romanas ViktiukasVikiteka

Romanas Grigorjevičius Viktiukas (ukr. Роман Григорович Віктюк, rus. Роман Григорьевич Виктюк; 1936 m. spalio 28 d. – 2020 m. lapkričio 17 d.[1]) – rusų ir ukrainiečių teatro aktorius ir režisierius.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1956 m. baigė A. Lunačiarskio teatro meno institutą Maskvoje. Baigęs studijas, vaidino Lvovo, Kijevo teatruose. 1965 m. įkūrė Jaunojo žiūrovo teatro Lvove jaunimo teatro studiją (vėliau – Jaunimo teatras), kuriam vadovavo iki 1968 metų. 1968–1970 m. buvo Jaunojo žiūrovo teatro Kalinine, 19771979 m. Maskvos universiteto Studentų teatro vyriausiasis režisierius.

8–9 dešimtmečiuose režisavo novatoriškų, emocingų, raiškios formos, šiuolaikinės tematikos spektaklių Lietuvoje – Lietuvos rusų dramos teatre (1970–1974 m. vyriausiasis režisierius) ir Jaunimo teatre. Vėliau kviestas į Vilnių Lietuvos rusų dramos teatre statyti Liudmilos Petruševskajos „Muzikos pamokų“, „Meistro ir Margaritos“ pagal Michailą Bulgakovą (abu 1988 m.).

Nuo 8-ojo dešimtmečio vidurio R.Viktiukas dirbo Maskvoje – statė spektaklius „Mossovet“, Maskvos dailės (MCHAT), Maskvos valstybinio universiteto Studentų teatruose. Išgarsėjo 1988 m. Maskvos teatre „Satirikon“ sukurtu spektakliu „Tarnaitės“ pagal pagal prancūzų dramaturgo Jeano Genet pjesę. 1991 m. Maskvoje įkūrė Romano Viktiuko teatrą, kurio premjera buvo „M. Butterfly“ pagal Davido Henry Hwang'o pjesę (1990 m.).

Rusijos ir užsienio šalių teatruose režisavo daugiau kaip 200 spektaklių, juose naudojo žiūrovus šokiruojančias priemones, tokias kaip erotines scenas, kaukių, pantomimos teatro elementus, itin pabrėžė plastinį ir muzikinį apipavidalinimą.[1][2]

Režisuoti spektakliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • M. Roščinas. Valentinas ir Valentina. Lietuvos rusų dramos teatras, 1971 m.
  • A. Čchaidzė. Byla perduodama teismui. Lietuvos rusų dramos teatras, 1972 m.
  • A. Volodinas. Su mylimaisiais nesiskirkite. Lietuvos rusų dramos teatras, 1973 m.
  • A. Vampilovas. Susitikimai ir išsiskyrimai (Praėjusią vasarą Čiulimske). Lietuvos rusų dramos teatras, 1973 m.
  • R. Nashas. Lietaus pardavėjas. Lietuvos rusų dramos teatras, 1973 m.
  • R. Ibrahimbejovas. Panašus į liūtą. Lietuvos rusų dramos teatras, 1974 m.
  • E. Niziurskis. Mes, džiazas ir vaiduokliai. Jaunimo teatras, 1974 m.
  • L. Petruševskaja. Muzikos pamokos. Lietuvos rusų dramos teatras, 1988 m.
  • M. Bulgakovas. Meistras ir Margarita. Lietuvos rusų dramos teatras, 1988 m.
  • J. Genet. Tarnaitės. Maskvos teatras „Satirikon“, 1988, 1991 m.
  • D. H. Hwang'as. M. Butterfly. Romano Viktiuko teatras, 1990 m.[1][2]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Роман Виктюк с самим собой (Romanas Viktiukas su pačiu savimi), 2000 m.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]