Pereiti prie turinio

Roksolana

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ticiano apie 1550 m. nutapytas Roksolanos portretas.

Roksolana (ukr. Роксолана) arba Hiurem Sultan (turk. Hürrem Sultan, [hyɾˈɾæm suɫˈtan], osmanų turkų kalba: خرّم سلطان; g. 1505 m. – m. 1558 m. balandžio 15 d.), – pirmoji Osmanų imperijos Haseki sultonė ir teisėta Osmanų imperijos sultono Suleimano Didžiojo žmona, Suleimano įpėdinio Selimo Antrojo motina. Ji tapo viena galingiausių ir įtakingiausių moterų Osmanų imperijos istorijoje,[1] ir pirmąja iš eilės žymių Osmanų imperijos moterų, valdžiusių laikotarpiu, vadinamu Moterų sultonatu.

Gimė Rusios (tuomet Lenkijos karalystei priklausiusiame rytiniame regione, dabar – Rohatinas, Ukraina) rusėnų stačiatikių šeimoje. Pagrobta Krymo totorių per vergų reidą ir galiausiai per Krymą nugabenta į Osmanų imperijos sostinę Konstantinopolį.[2]

Patekusi į sultono haremą sugebėjo tapti mėgstamiausia sultono Suleimano sugulove. Šis ją kaip vergę pervadino „Hürrem“, kas reiškė „besišypsanti ir miela“. Pažeisdamas Osmanų imperijos tradicijas, Roksolaną išlaisvino iš vergijos ir vedė. Anksčiau sultonai vesdavo tik užsienyje laisvai gimusias kilmingąsias, nors ir tai buvo retesni atvejai, ir net po to daugindavo palikuonis tik per verges suguloves.[3] Roksolana buvo pirmoji imperatoriaus žmona, gavusi jai sukurtą Haseki Sultan titulą. Roksolana liko sultono dvare visą likusį gyvenimą, su vyru palaikė intymius santykius, susilaukė su juo mažiausiai šešių vaikų, įskaitant būsimąjį sultoną Selimą II, todėl yra visų vėlesnių sultonų ir dabartinių Osmanų dinastijos palikuonių pramotė. Iš šešių žinomų Roksolanos vaikų penki buvo vyriškos lyties, ir čia pažeidžiant vieną seniausių Osmanų imperijos papročių, pagal kurį kiekviena sugulovė sultonui galėjo pagimdyti tik vieną berniuką, kad būtų išlaikyta galios pusiausvyra tarp skirtingų sugulovių. Duktė sultonė Mihrimaha. Tačiau Roksolana ne tik pagimdė sultonui daugiau vaikų po pirmojo sūnaus gimimo 1521 m., bet ir buvo visų Suleimano vaikų motina jo sultonato laikotarpiu, gimusių po jos atėjimo į haremą pačioje jo valdymo pradžioje.[4]

Roksolana ilgainiui įgijo didžiulę galią, darė įtaką ir vaidino esminį vaidmenį Osmanų imperijos politikoje.[5] Keisdavosi meilės laiškais. Būdama viena labiausiai išsilavinusių to laikotarpio moterų,[6] pateikdavo politinę informaciją ir įspėdavo apie galimus sukilimus. Taip pat aktyviai dalyvavo sprendžiant imperijos reikalus ir netgi kišosi į imperijos ir savo buvusios tėvynės reikalus, tikėtina, padėdama Lenkijai išsikovoti privilegijuotą diplomatinį statusą. Siekdama sosto savo vyriausiam sūnui, įsakė nužudyti sultono kitos moters pagimdytą vyriausią sūnų, kelias nėščias sultono suguloves.[6]

Į diplomatiją ji įnešė kitoniškumo, siųsdama diplomatinius laiškus su asmeniškai siuvinėtais dirbiniais užsienio valstybių vadovams ir jų giminaičiams. Pora tokių žymių amžininkų, su kuriais Roksolana susirašinėjo, buvo Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas II Augustas bei Šahzada Sultanum, mylimiausia šacho Tahmaspo sesuo ir artima patarėja.[7][8]

Roksolana prižiūrėjo Haseki sultono komplekso ir Hiuremo sultono pirties, mečečių Stambule statybą. Mirė 1558 m. balandį Konstantinopolyje ir buvo palaidota elegantiškame ir gražiai išpuoštame mauzoliejuje Stambule šalia vietos, kur po aštuonerių metų vėliau palaidotas jos vyras.[9][10]

Su sultonu Suleimanu susilaukė šešių vaikų:

  • Princas Mehmedas,
  • Princas Abdula (numanoma),
  • Selimas II,
  • Princas Bajezidas,
  • Princas Džihangiras
  1. Galina Yermolenko (2005). Roxolana: The Greatest Empresse of the East. Muslim World, Volume 95, Issue 2, pp. 231–248.
  2. „2 Reasons Why Hurrem Sultan and Empress Ki were similar“. Hyped For History. 2022-09-13. Suarchyvuotas originalas 2022-09-22. Nuoroda tikrinta 2022-09-19.
  3. Peirce, Leslie: The Imperial Harem (1993), Pg 44
  4. : "In reports to Europe, ambassadors wrote that the Turkish Sultan had become monogamous and, in fact, Süleyman did not have children with any other member of the harem for the rest of his reign. "
  5. Campo, Juan Eduardo: Encyclopedia of Islam, Pg 292
  6. 1 2 Hürrem Sultan Roksolana (VLE)
  7. McKay, John P.: „A history of Western society“, Pg 491
  8. Guity Nashat ir Lois Beck: Women in Iran from the Rise of Islam to 1800, pp 154; 167 psl.: „Tahmasp Safavi, Tadhkira-yi Shah Tahmasp, MS British Library, Or. 5880, fol. 67b; Ichi, Tarikh, folio 70a. Hürrem Sultan’s letter and the reply are published in Shah Tahmasp, 343-48.“
  9. Turkey by Michelin Travel Publications (Firm), Page 161
  10. Auzias, Dominique (1954):Türkiye, Page 161