Rokiškio mašinų gamykla

Rokiškio mašinų gamykla

Forma	Akcinė bendrovė
Pramonė	Metalo apdirbimo
Pirmtakas (-ai)	„Lietmetal“; Rokiškio žemės ūkio mašinų fabrikas „Plūgas”; Rokiškio žemės ūkio mašinų gamykla
Įkurta	1928 m.
Centrinė būstinė	Respublikos g. 113, Rokiškis, Lietuva
Produkcija	metalo konstrukcijos, žemės ūkio padargai
Pajamos	12,6 mln. eurų (2024 m.)
Darbuotojų	142
Tinklalapis	rmg.lt

Rokiškio mašinų gamykla (iki 1940 m. – Lietmetal, 1940–1958 m. – Rokiškio žemės ūkio mašinų fabrikas „Plūgas”, 1958–1994(?) m. – Rokiškio žemės ūkio mašinų gamykla) – Lietuvos pramonės įmonė, akcinė bendrovė, veikianti Rokiškyje. Specializuojasi žemės ūkio technikos bei nestandartinių metalo gaminių ir detalių gamyboje. Gamina metalo konstrukcijų elementus, rotorinius grėblinius vartytuvus, žoliapjoves, kultivatorius, akėčias, kasimo kaušus, sniego valytuvus, transporterius, durpių vartytuvus, žuvų šėryklas, lauko treniruoklius, laiptų turėklus ir kitus gaminius (2025 m.), teikia įvairias metalo apdirbimo paslaugas. Pagamintą produkciją realizuoja Lietuvoje, eksportuoja į Olandiją, Suomiją, Estiją, Lenkiją, Švediją, Daniją ir kitur.

Istorija

1928 m. turtingi Rokiškio žydų verslininkai broliai Zametai įkūrė „Litmetal” bendrovę metalui apdirbti ir žemės ūkio technikai gaminti. Tų metų spalį pradėjo veiklą „Lietmetal” fabrikas ir garo malūnas. Dirbo 27 darbininkai, fabriką valdė 4 savininkai. Vienam iš jų, latviui Janiui Rembergui, susipykus su kitais ir išvykus atgal į Latviją su visais savo įrengimais, fabrikui grėsė bankrotas. Įmonę pavyko išgelbėti, vienam iš bendrovės įkūrėjų Chonei Zametui vedus turtingą žmoną iš Klaipėdos krašto. Už žmonos pinigus Ch. Zametas pastatė motorinę, nupirko galingą variklį, trūkstamus įrengimus, užsakė gamybai reikalingų medžiagų – liejinius Anglijoje, daugumą metalo – Vokietijoje. Fabrike gamintos traversos, spynos, įvairūs lankstai, lankų, vartų apkaustai, akėčios, vežimų ašys. Sumažėjus užsakymų, sunku buvo gauti paskolų, tad nutarta pakeisti gamybos kryptį – pradėti gaminti tuo metu paklausūs plūgai ir šutintuvai.

1938 m. fabrike dirbo jau 64 darbininkai. Neapsieita ir be sunkumų: sumažėjus užsakymų, darbas organizuotas sezonais, laiku neišmokėtos algos, rengti streikai.

1940 m. Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, fabrikas nacionalizuotas, pavadintas „Plūgu”. Per karą fabrikas neveikė, jo patalpos buvo apgriautos, įrengimai užleisti. Po karo gamyba pamažu atnaujinta, fabrikas pradėtas plėsti. 1958 m. vietoj „Plūgo” įkurta Rokiškio žemės ūkio mašinų gamykla. Pietiniame miesto pakraštyje pastatyti pirmieji gamyklos korpusai su administracinėmis, buitinėmis ir gamybinėmis patalpomis, įsigyti nauji įrengimai. Pradėtos gaminti modernesnės žemės ūkio mašinos: spyruoklinės bei zigzaginės akėčios, spygliuoti volai, ravėjimo akėčios, cukrinių runkelių keltuvai. 1962 m. pradėta didelio priestato statyba, gamybinių patalpų reorganizacija. 1965 m. gamykla tapo gamybinio susivienijimo „Neris” dalimi. Pradėta pašarų ruošimo įrenginių, žolės miltų agregatų, vėliau – gręžimo ir tekinimo staklių, grėblių-vartytuvų gamyba. Produkcija eksportuota į VDR, Lenkiją, Vengriją ir kitas šalis. 1981 m. gamykloje dirbo 720 žmonių, iš jų per 100 – inžinerinių-techninių darbuotojų.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę ir pasikeitus rinkos sąlygoms, krito gamybos apimtys, trūko lėšų, žaliavų, sumažėjo darbuotojų. Visgi gamyklai pavyko išsilaikyti ir prisitaikyti naujoms sąlygoms, daugiau dėmesio pradėta skirti metalo konstrukcijų gamybai. 1994 m. gamykla įregistruota kaip akcinė bendrovė.