Rokiškio Šv. Juozapo koplyčia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 55°57′52″š. pl. 25°35′01″r. ilg. / 55.964341°š. pl. 25.583539°r. ilg. / 55.964341; 25.583539

Kazimiero-bazn-kryzius-64.png
Rokiškio Šv. Juozapo koplyčia
Rokiškio šv. Juozapo koplyčia.JPG
Vyskupija Panevėžio
Dekanatas Rokiškio
Savivaldybė Rokiškio rajonas
Gyvenvietė Rokiškis
Adresas Nepriklausomybės a. 1a
Statybinė medžiaga plytų mūras
Pastatyta 1881–1885 m.
Stilius neogotika

Rokiškio Šv. Juozapo koplyčiakoplyčia, esanti Rokiškyje, Nepriklausomybės a. 1a, Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios šventoriuje. Šv. Juozapo koplyčia yra nacionalinis architektūrinis ir sakralinis paminklas, 1996 m. įrašytas į LR Kultūros paveldo registrą (unik. kodas 22374).[1] Bažnyčios, varpinės ir koplyčios kompleksas sudaro vieną gražiausių neogotikos ansamblių Lietuvoje. Po koplyčia yra kripta, kurioje palaidotas bažnyčios fundatorius - grafas Reinoldas Tyzenhauzas (1830–1880).[2]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmąjį architektūrinį Rokiškio bažnyčios projektą padarė Frydrichas Gustavas fon Šachtas 1866 m. Nuo 1880 m. statybai vadovavo ir projektą pakeitė architektas Georgas VernerisTirolio. Jis suprojektavo ir varpinės bokštą bei koplyčią. Pastarąją numatė pastatyti ties bažnyčios viduriu, šiaurinėje pusėje, kaip šarvojimo koplyčią šv. Juozapo titulu. Koplyčios sienas sumūrijo iš tokių pat plytų kaip ir bažnyčios – aukštu šešiakampiu, pereinančiu į kupolišką stogą, virš kurio iškyla gotiškas bokštelis. Koplyčia buvo skirta laidotuvių pamaldoms, tačiau ji negalėjo sutalpinti daugiau žmonių, todėl ilgainiui laidotuvių pamaldos persikėlė į bažnyčią.

Sovietmečiu koplyčia buvo uždaryta. Joje veikė sandėlis. Remontuojant bažnyčią, o kleboniją statant, ten buvo sukrautas cementas. Koplyčia restauruota 2006 m.[3] Jos viduje buvo sustatyti suolai, įrengta visa elektros sistema, sutvarkyti šviestuvai.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Statinys neogotikinių formų, kompaktinis, šešiakampio plano dviejų tarpsnių, su rūsiu. Stogo forma – kupolas, stogo danga – skalūno plokštelės. Kiti stogo elementai – šešiakampio plano molio plytų mūro kupolo žibintas su smailiaarkėmis angomis ir piramidiniu stogeliu. Įrengti dvišlaičiai kupolo stoglangiai.

Viduje stovi 410 cm aukščio altorius (aukštis be sunykusio kryžiaus). Jis paženklintas Šv. Dvasios simboliu – ženklu su dviem balandžiais. Įrengta akmeninė su keraminėmis plytelėmis vienos pakopos pakyla, marmurinė mensa su bronziniu reljefu, betono ir gipso dažytas retabulas su marmuro cokoliu ir auksuotomis detalėmis, polichromuota ir auksuota 130 cm aukščio skulptūra „Šv. Juozapas, Marijos Sužadėtinis“. Vidaus lubų, sienų, kolonų apdaila – tinkas su XIX a. pab. polichromijos fragmentais. Grindų, pandusų, laiptų pakopų danga – ornamentuotų keraminių plytelių grindys. Patalos pasižymi gera akustika.

Vitražai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Koplyčioje vitražų niekada nebuvo, tačiau sumanymas sukurti naujus kilo JAV gyvenančiam mecenatui, fotomenininkui Jonui Dovydėnui, kraštiečio rašytojo Liudo Dovydėno sūnui.[4] Kad koplyčios vitražai būtų vertingi meno kūriniai, J. Dovydėnas dėl jų sukūrimo kreipėsi į dailininką-vitražistą Algirdą Dovydėną. A. Dovydėnas spėjo sukurti koplyčios vitražo projektą-eskizą. Po dailininko mirties 2015 m., jo pradėtą darbą tęsė dailininkė Ieva Paltanavičiūtė, atlikdama visą techninį darbą pagal sukurtą projektą.[4]

Koplyčios vitražus sudaro 5 sudvejinti langai ir 6 rozetės. Abstrakčių vitražų paskirtis yra atriboti vidinę erdvę nuo išorės.[5] Vitražai yra geometrinio rašto, su gamtos motyvais.[4] Rombo viduryje – pasikartojantis keturlapis žiedas, kurio motyvas yra naudojamas ir Šv. Mato bažnyčioje bei koplyčios interjere. Visuose languose įpintas žiedo motyvas yra skirtingų spalvų. Bespalvio stiklo rombai yra apdoroti, todėl turi faktūrą, praleidžia šviesą. Švelni, išskaidyta šviesa padeda susikaupimui, maldai, meditacijai.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka