Roguno užtvanka

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 Clock - Under Construction.svg  Šiame straipsnyje ar jo dalyje yra informacijos apie pastatus, kurie yra statomi.
Todėl dėl statymo trukmės ir laiko gali pasikeisti kai kuri informacija. Jeigu tą pastebėjote, prašome redaguoti straipsnį.

Koordinatės: 38°40′59″š. pl. 69°46′19″r. ilg. / 38.683056°š. pl. 69.771944°r. ilg. / 38.683056; 69.771944

Roguno užtvanka
Roguno užtvanka
Vachšo upė Tadžikistane
Bendra informacija
Valstybė Tadžikija Tadžikija
Būklė statoma
Upė Vachšas
Statybos pradžia 1976 m.
Pradėjo veikti ~ 2018 m.
Užtvanka
Užtvankos tipas supilto grunto
Slėgio aukštis 335 m
Užtvankos ilgis 1,5 km
Turbinos ir generatoriai
Turbinų kiekis ir markė 6
Hidrogeneratorių kiekis ir markė 6
Hidrogeneratorių galia 6x600 MW

Roguno užtvanka – statoma 335 m aukščio užtvanka Centrinėje Azijoje, vakarų vidurio Tadžikistane, užtvenkusi Vachšo upę, vienas iš Vachšo hidroelektrinių kaskados objektų. Nuo 1976 m. užsitęsusias statybas numatyta užbaigti, įvedant pirmąją eilę pajėgumų 2018 m.[1]

Projektas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasiekusi projektinį 335 m aukštį, užtvanka taps aukščiausia pasaulyje.[2] HE projektinis galingumas numatomas 3600 MW (6 radialiniai ašiniai hidroagregatai po 600 MW), metinė elektros energijos gamyba – 17,1 mlrd. kWh. Požeminio HE statinio mašinų salės dydis: ilgis – 220 m, plotis – 22 m, maksimalus aukštis – 78 m, transformatorių pastotės dydis: 200×20×40 m. Numatomo tvenkinio visas tūris pasieks 13,3 km³, naudingas tūris – 10,3 km³. Dambos ilgis sieks 1,5 km. Vandens saugykla statoma tiek energetiniams, tiek 300 tūkst. ha ploto sausų žemių drėkinimo poreikiams tenkinti.

Kritika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai ne pirmą dešimtmetį užsitęsęs hidroenergetinis projektas nuolat stokojančioje elektros energijos šalyje, patyrusioje pilietinį karą ir ekonominį nuosmukį po SSRS žlugimo. Roguno užtvanka statoma aukšto seisminio aktyvumo zonoje ir kelia ekonominius nesutarimus su žemupyje besiribojančiu kaimyniniu Uzbekistanu.[3] Užbaigus Roguno užtvanką su HE, Tadžikistano biudžetas gaus papildomų pajamų iš elektros energijos eksporto. Tačiau Uzbekistano valdžia baiminasi, kad paleidus aukščiau stovinčią Roguno HE, pasikeitęs Vachšo upės nuotėkis neigiamai įtakos Amudarjos upės režimą. Tokiu būdu šios šalies ekonomika negaus didelio vandens kiekio, ir tai pirmiausia darys įtaką pelningos medvilnės gamybai.[4]

Statybos istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1974 m. parengtas techninis projektas. 1976 m. į Vachšo slėnį atsikėlė pirmieji statybininkai. Upės slėnyje pradėtas statyti Roguno miestas. 1987 m. buvo užtvertas Vachšas. 1993 m. užtvankos aukštis pasiekė 40 m. Tuo metu jau buvo iškasta 21 km tunelių, atlikti pagrindiniai kalnakasybos darbai, įrengiant mašinų (70 %) ir transformatorių (80 %) sales. Po SSRS griūties statybos užkonservuotos. 1993 m. pavasario potvyniai nuplovė užtvankos viršutinį pylimą, iš dalies paskandino tunelius ir mašinų salę.

2004 m. pasirašytas susitarimas su Rusijos kompanija „Rusal“ užbaigti statybas. Buvo derinami naujo projekto variantai, rusai siūlė pastatyti 285 m aukščio gelžbetoninę užtvanką. Tadžikistano pusė nesutiko ir 2007 m. sutartį nutraukė. Suplanuotas užtvankos užbaigimas 2009 m. buvo atidėtas. Dviejų pirmos eilės 400 MW bendro galingumo hidroagregatų paleidimas buvo numatytas 2012 m. pabaigoje. Tai neįvyko, nes Pasaulio Banko samdyti ekspertai pasiūlė sumažinti statinio aukštį iki 170 m, o Tadžikistanas su tuo kategoriškai nesutiko.

Atnaujinus užtvankos statybas, 2016 m. spalio 29 d. buvo pertverta Vachšo upė, pakeičiant jos tėkmės kryptį nutekėjimo tuneliais. Sudarytas darbų planas paleisti pirmajai Roguno HE eilei iki 2018 m. pabaigos, antrajam hidroagregatui – 2019 m. balandžio mėn.

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]