Robert Borden
| Robertas Bordenas | |
|---|---|
| Kanados ministras pirmininkas | |
.jpg) | |
| Gimė | 1854 m. birželio 26 d. Grand Preris, Naujoji Škotija, Kanada |
| Mirė | 1937 m. birželio 10 d. (82 metai) Otava, Kanada |
| Pilietybė | Kanados |
| Kanados ministras pirmininkas | |
| Ėjo pareigas | 1911 m. – 1920 m. |
| Ankstesnis | Wilfrid Laurier |
| Vėlesnis | Arthur Meighen |
| Partija | Kanados konservatorių partija |
| Parašas | |
 | |
Robertas Bordenas (angl. Sir Robert Laird Borden; 1854 m. birželio 26 d. Grand Preryje, Naujojoje Škotijoje, Kanadoje – 1937 m. birželio 10 d. Otavoje, Kanadoje) – Kanados politikas ir teisininkas, ėjęs Kanados ministro pirmininko pareigas 1911–1920 m.[1][2] Jo vadovavimo laikotarpis sutapo su Pirmuoju pasauliniu karu ir su juo susijusiais reikšmingais šalies vidaus politikos konfliktais, ypač 1917 m. šaukimo (konskripcijos) krize.[3][4]
Ankstyvasis gyvenimas ir karjeros pradžia
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]R. Bordenas gimė ir augo žemdirbiškoje Grand Prerio bendruomenėje Naujojoje Škotijoje, Anapolio slėnio rytinėje dalyje.[5] Jo šeimos istorija siejama su Naujosios Anglijos kolonistais, XVIII a. viduryje persikėlusiais į buvusias akadų žemes.[6] Tėvą Andrew Bordeną pats Bordenas apibūdino kaip gabią ir blaivaus mąstymo asmenybę, o motiną Eunice Jane Laird – kaip ambicingą ir veiklią.[7] Politiniame šeimos aplinkos kontekste minimas ir jo pusbrolis Frederickas Bordenas.[5]
Devynmetis Bordenas mokėsi privačioje Acacia Villa School mokykloje, kur susidomėjo klasikinėmis kalbomis ir hebrajų kalba.[8][9] 1873 m. pabaigoje jis išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas ir dėstė Glenwood institute (Naujajame Džersyje), tačiau 1874 m. grįžo į Naująją Škotiją ir pasirinko teisės karjerą.[10]
Politinė karjera
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Bordenas buvo išrinktas į Kanados parlamentą ir kilo konservatorių gretose.[1][5]
Oficialiosios opozicijos lyderis (1901–1911)
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1900 m. konservatoriams patyrus pralaimėjimą rinkimuose, Charlesas Tupperis paskelbė pasitraukiantis iš partijos vadovo pareigų, o 1901 m. vasario 6 d. Bordenas buvo išrinktas konservatorių lyderiu.[5] 1904 m. rinkimuose liberalai sustiprino daugumą; Bordenas pralaimėjo Halifakse, bet 1905 m. sugrįžo į Bendruomenių rūmus laimėjęs papildomus rinkimus Karletone.[5] 1907 m. Bordenas pristatė vadinamąją Halifakso platformą, kurioje buvo siūloma Senato ir valstybės tarnybos reforma, selektyvesnė imigracijos į Kanadą politika ir didesnė ryšių bei transporto infrastruktūros reguliacija.[5] 1908 m. rinkimuose liberalai laimėjo ketvirtą kadenciją iš eilės, o konservatoriai padidino mandatų skaičių.[5]
1910–1911 m. Laurier vyriausybė siūlė abipusišką prekybos susitarimą su Jungtinėmis Valstijomis, kuriam Bordenas nepritarė.[11][12] 1911 m. rinkimuose konservatoriai laimėjo daugumą, ir Bordenas suformavo vyriausybę.[1][5]
Ministro pirmininko veikla (1911–1920)
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pirmasis pasaulinis karas ir valstybės įgaliojimų plėtra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1914 m. prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, Bordeno vyriausybė taikė karo meto priemones, susijusias su mobilizacija, vidaus saugumu ir ekonomikos reguliavimu.[13]
1917 m. krizė: šaukimas ir „Sąjungos“ vyriausybė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1917 m. Bordeno vyriausybė inicijavo privalomąją karinę tarnybą; šis sprendimas sukėlė šaukimo (konskripcijos) krizę.[3] Karo sąlygomis keitėsi ir kai kurios rinkimų taisyklės bei rinkėjų grupių reglamentavimas.[4]
Tarptautinis vaidmuo ir Kanados statuso klausimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Karo pabaigoje Bordeno vadovaujama Kanada siekė didesnio savarankiškumo Britų imperijos rėmuose ir aktyvesnio vaidmens tarptautinėje politikoje.[2][5]
Vėlesnis gyvenimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Po pasitraukimo iš ministro pirmininko pareigų Bordenas dalyvavo 1921–1922 m. Vašingtono jūrų konferencijoje, o 1924–1930 m. ėjo Queen’s universiteto kanclerio pareigas.[5][14] Jis taip pat dalyvavo istorijos ir paveldo organizacijų veikloje.[15][16]
Bordenas mirė 1937 m. birželio 10 d. Otavoje ir buvo palaidotas Beechwood Cemetery kapinėse.[17]
Palikimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Istoriografijoje Bordeno vyriausybės karo meto politika siejama su padidėjusiu valstybės vaidmeniu ir intervencijomis.[18] Kanados karo muziejus pažymi, kad karo sąlygos lėmė precedento neturintį valstybės įsitraukimą į kasdienį piliečių gyvenimą.[13] Nuo 1975 m. Bordenas vaizduojamas Kanados šimto dolerių banknote.[19]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1 2 3 „Robert Laird Borden“. Parliament of Canada (ParlInfo). Nuoroda tikrinta 2026-01-26.
- 1 2 „Robert Laird Borden“. Encyclopaedia Britannica. Nuoroda tikrinta 2026-01-26.
- 1 2 „Military Service Act“. Canadian War Museum. Nuoroda tikrinta 2026-01-26.
- 1 2 „History of the Vote in Canada“. Elections Canada. Nuoroda tikrinta 2026-01-26.
- 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 „Borden, Sir Robert Laird“. Dictionary of Canadian Biography. Nuoroda tikrinta 2026-01-26.
- ↑ „Sir Robert Laird Borden (1854–1937)“. Archives of Ontario. Nuoroda tikrinta 2026-01-26.[neveikianti nuoroda]
- ↑ Borden, Robert Laird (1938). Memoirs. 1 t. Toronto: McClelland and Stewart. p. 3. Nuoroda tikrinta 2026-01-26.
- ↑ „Sir Robert Borden“. Parks Canada – Grand-Pré National Historic Site. Nuoroda tikrinta 2026-01-26.[neveikianti nuoroda]
- ↑ „History“. Acacia Villa School. Nuoroda tikrinta 2026-01-26.[neveikianti nuoroda]
- ↑ Borden, Robert Laird (1938). Memoirs. 1 t. Toronto: McClelland and Stewart. p. 14. Nuoroda tikrinta 2026-01-26.
- ↑ „Laurier, Sir Wilfrid“. Dictionary of Canadian Biography. Nuoroda tikrinta 2026-01-26.
- ↑ „Reciprocity“. The Canadian Encyclopedia. Nuoroda tikrinta 2026-01-26.
- 1 2 „Wartime measures“. Canadian War Museum. Nuoroda tikrinta 2026-01-26.[neveikianti nuoroda]
- ↑ „Borden, Robert Laird“. Queen’s Encyclopedia. Nuoroda tikrinta 2026-01-26.[neveikianti nuoroda]
- ↑ „History“. The Champlain Society. Nuoroda tikrinta 2026-01-26.
- ↑ „Past Presidents“. Canadian Historical Association. Nuoroda tikrinta 2026-01-26.
- ↑ „Cemetery Tours: Sir Robert Borden“. Beechwood Cemetery. Nuoroda tikrinta 2026-01-26.[neveikianti nuoroda]
- ↑ Christian, William; Campbell, Colin (1996). Parties, Leaders and Ideologies in Canada. Toronto: McGraw-Hill Ryerson.
- ↑ „1975 $100 note“. Bank of Canada. Nuoroda tikrinta 2026-01-26.[neveikianti nuoroda]
