Robert Delaunay

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Roberas Delonė)
Roberas Delonė
pranc. Robert Delaunay
Gimė 1885 m. balandžio 12 d.
Paryžius
Mirė 1941 m. spalio 25 d. (56 metai)
Monpeljė
Palaidotas (-a) Gambė
Tautybė Prancūzas
Veikla Dailininkas
Sritis Orfizmas
Neoimpresionizmas
Vikiteka Robert Delaunay
Parašas

Roberas Delonė (pranc. Robert-Victor-Félix Delaunay, 1885 m. balandžio 12 d., Paryžius – 1941 m. spalio 25 d., Monpeljė) – XX a. Prancūzijos tapytojas, dekoratorius, orfizmo dailininkas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

R. Delonė autoportretas, apie 1906 m.

Roberas Viktoras Feliksas Delonė gimė 1885 m. balandžio 12 d. Paryžiuje. 1902 m. pradėjo mokytis teatro dekoracijų studijoje Belvilyje, Paryžiaus priemiestyje, 1903 m. pradėjo tapyti ir 1904 m. pradėjo eksponuoti savo kūrinius. 1904 ir 1906 m. jo kūriniai buvo eksponuoti Paryžiaus Rudens salone. R. Delonė nuolat iki 1914 m. eksponavo Nepriklausomųjų parodose. Jo draugais tapo Anri Ruso ir Žanas Metsenžė. Jis studijavo E. Ševrelio spalvų teorijas ir 1905−1907 m. tapė neoimpresionistine maniera. Buvo paveiktas P. Sezano kūrybos. 1907−08 m. atliko karinę tarnybą, susipažino su kubistiniais kūriniais. Apie 1909 m. R. Delonė pradėjo išvystyti nuosavą tapybos stilių, pirmą kartą nutapė Eifelio bokštą.

1910 m. R. Delonė vedė tapytoją Sonją Terk, kuri jam padėjo įvairiuose projektuose. Nuo 1911 m. R. Delonė eksponavo Vokietijoje, į „Mėlynojo raitelio“ grupės parodą Miunchene jį pakvietė Vasilijus Kandinskis. R. Delonė draugais Paryžiuje tapo Gijomas Apolineras, Alberas Glezas ir Anri Le Fokonjė. 1912 m. įvyko pirmoji personalinė R. Delonė paroda Barbazanges galerijoje Paryžiuje. Jis pradėjo tapyti „Langų“ paveikslų seriją. 1913 m. R. Delonė pirmą kartą nutapė savo apskritųjų formų (diskų) serijos paveikslus. R. Delonė stilius buvo ryškių spalvų kubizmo atmaina, pavadinta terminu orfizmas. Jo žmona Sonja Delonė pradėjo tapyti tuo pačiu stiliumi.

1914−1920 m. R. Delonė gyveno Ispanijoje ir Portugalijoje. Jo pažįstamais tapo Sergejus Diagilevas, Diegas Rivera, Leonidas Miasinas, Igoris Stravinskis. 1918 m. R. Delonė kūrė teatro dekoracijas S. Diagilevo baletams. 1920 m. grįžo į Paryžių, kur 1922 m. įvyko jo paroda Polio Gijomo galerijoje. 1922 m. dailininkas pradėjo antrą Eifelio bokšto tapybos seriją. 1925 m. R. Delonė atliko freskų Tarptautinės dekoratyviųjų menų parodos rūmuose Palais de l’Ambassade de France. Po 1930 m. R. Delonė koncentravosi į beobjektinę tapybą. 1937 m. jis buvo užsakytas dekoruoti Palais des Chemins de Fer ir Palais de l’Air Pasaulinei parodai Paryžiuje. Jo paskutiniais darbais buvo 1938 m. skulptūrų parodos − Tiuilri salono, dekoracijos. Roberas Delonė mirė 1941 m. spalio 25 d. Monpeljė mieste. Palaidotas Gambė miestelyje netoli Paryžiaus.

Darbų galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kūrinių galerijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]