Pereiti prie turinio

Rožinis varnėnas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Sturnus roseus

Rožinis varnėnas (Sturnus roseus)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Klasė: Paukščiai
( Aves)
Būrys: Žvirbliniai paukščiai
( Passeriformes)
Šeima: Varnėniniai
( Sturnidae)
Gentis: Tikrieji varnėnai
( Sturnus)
Rūšis: Rožinis varnėnas
( Sturnus roseus)
Binomas
Sturnus roseus
Linnaeus, 1758
Sturnus roseus

Rožinis varnėnas (Sturnus roseus) – varnėninių (Sturnidae) šeimos paukštis.

Eurazijoje paplitęs nuo Vengrijos iki Altajaus ir Pamyro. Šiaurinė arealo riba eina Volgos vidurupiu, šiaurės Kazachstanu, pietuose siekia iki Mažosios Azijos, Afganistano, Viduržemio jūros. Žiemoja paplitimo areale, taip pat pietų Azijoje.

Lietuvoje labai retas. Užklydę rožiniai varnėnai buvo stebimi Neringoje, Ventės rage.

Rožinis varnėnas tokio dydžio kaip ir paprastasis varnėnas. Galva, kuodas, pagurklis, sparnų kraštai, uodega ir pauodegys juodi. Nugara, krūtinė, pilvas rausvi. Kojos gelsvai rausvos. Sveria: patinas – 80 g, patelė 65-69 g.

Gyvena atviruose landšaftuose – pievose, stepėse, pusdykumėse, kalnuose, netoli gėlų vandens telkinių. Dažnai skraidžioja gausiais būriais. Žeme vaikšto dideliais žingsniais, vikrus. Peri gausiomis kolonijomis. Lizdą iš žolių stiebų suka uolų plyšiuose, griuvėsiuose, akmenų krūvose. Gegužės pabaigoje deda 4-6 šviesiai melsvus kiaušinius. Peri 15 dienų. Per metus veda vieną vadą.

Maisto ieško laukuose, soduose, vynuogynuose. Lesa vabzdžius, moliuskus, vėžiagyvius. Vasaros pabaigoje lesa uogas, sėklas. Nors rožinis varnėnas yra svarbus kenkėjų (ypač skėrių) naikintojas, tačiau taip pat nusiaubia ir vynuogynus[1].

  1. „Lietuvos fauna“: Paukščiai 2., Vilnius, „Mokslas“, 1991 m.