Rifto slėnio karštligė
| Rifto slėnio karštligė | |
 Audinio, infekuoto Rifto slėnio virusais, TEM mikrografija | |
| ICD-10 | A92.4 |
|---|---|
| ICD-9 | 066.3 |
| LigųDB | 31094 |
Rifto slėnio karštligė (RSK) – tai virusinė liga, galinti pasireikšti lengvais arba sunkiais simptomais. Lengvi simptomai gali būti tokie: karščiavimas, raumenų skausmas ir galvos skausmas; šie simptomai dažnai tęsiasi ne ilgiau nei savaitę. Sunkios formos ligos simptomai gali būti šie: apakimas praėjus trims savaitėms po užsikrėtimo, galvos smegenų infekcija, sukelianti didelius galvos skausmus ir sumišimą, bei kraujavimas kartu su kepenų pažeidimu, galintys pasireikšti per kelias pirmąsias dienas. Jeigu prasideda kraujavimas, užsikrėtusiojo mirties tikimybė siekia 50 %.[1]
Priežastis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Ligą sukelia RSK virusas, priklausantis flebovirusų rūšiai. Virusas plinta nuo sąlyčio su užsikrėtusių gyvulių krauju, kvėpuojant oru šalia skerdžiamo užsikrėtusio gyvulio, išgėrus užsikrėtusio gyvulio žalio pieno arba įkandus užsikrėtusiam uodui. Ligą gali perduoti atrajotojų pobūriui priklausantys gyvūnai, kaip antai karvės, avys, ožkos ir kupranugariai. Šie gyvūnai dažniausiai užsikrečia įkandus uodui. Neatrodo, kad infekciją vienas žmogus gali perduoti kitam žmogui. Diagnozė nustatoma radus kraujyje antikūnų prieš virusą arba patį virusą.[1]
Profilaktika ir gydymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Žmonės gali išvengti ligos skiepydami nuo jos gyvūnus. Tai reikia atlikti prieš protrūkį, nes pradedant skiepijimą protrūkio metu, situacija gali pablogėti. Taip pat naudinga riboti gyvūnų judėjimą protrūkio metu ir mažinti uodų skaičių bei vengti įkandimo. Vakcina žmonėms yra, tačiau nuo 2010 m. jos naudojimas nėra plačiai paplitęs. Užsikrėtus, specifinio gydymo nėra.[1]
Epidemiologija ir istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Ligos protrūkių yra buvę tik Afrikoje ir Arabijoje. Protrūkiai paprastai kyla liūčių periodais, kai padaugėja uodų.[1] Pirmą kartą ligos gyvuliams protrūkis aprašytas Rifto slėnyje Kenijoje 1913 m.,[2], o virusas pirmą kartą izoliuotas 1931 m.[1]
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 „Rift Valley fever“. Fact sheet N°207. World Health Organization. 2010 m. gegužės mėn. Nuoroda tikrinta 21 March 2014.
- ↑ Palmer, S. R. (2011). Oxford textbook of zoonoses : biology, clinical practice, and public health control (2nd leid.). Oxford u.a.: Oxford Univ. Press. p. 423. ISBN 9780198570028.