Ričardas Bartkevičius (1959)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Ričardas Bartkevičius (1959)
Ričardas Bartkevičius.jpg
Gimė: Vilniuje
Veikla: Lietuvos dailininkas, tapytojas, pedagogas
Alma mater: Vilniaus dailės institutas

Ričardas Bartkevičius (g. 1959 m. Vilniuje) – lietuvių dailininkas, tapytojas, pedagogas, vienas iš žymiausių lietuvių neoekspresionizmo atstovų.[1]

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gabumai dailei pasireiškė dar ankstyvoje vaikystėje, dailės studijos prasidėjo Vilniaus J. Vienožinskio dailės mokykloje. Pirmoji personalinė Ričardo Bartkevičiaus paroda įvyko 1979 m. 1986 m. baigė Vilniaus dailės institutą (dabar Vilniaus dailės akademija). Studijų metais susipažino su tokiais lietuvių dailės korifėjais kaip Sofija Veiverytė, Algimantas Švėgžda, Antanas Gudaitis, Augustinas Savickas, Jonas Čeponis. Aktyvūs kūrybiniai ryšiai tebesieja su Gintaru Palemonu Janoniu.

Ieškodamas savo stiliaus Ričardas Bartkevičius žavėjosi ir įkvėpimo sėmėsi El Greko, Džakopo Tintoreto ir Piterio Breigelio kūryboje. Vėliau domėjosi vokiečių, prancūzų, lietuvių ekspresionizmo atstovais. 1982 m., 1984 m. lankėsi Armėnijoje, Gruzijoje. Šių šalių viduramžių tapybos koloristika, primityvaus meno tradicija rado atgarsį tolimesnėje kūryboje.

Nuo 1990 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys, 1994 m. inicijavo dailininkų grupės „Ė“ susikūrimą, nuo 1996 m. tapo „Individualistų” grupės nariu.

Gyvendamas 1997 m. Vokietijoje (buvo laimėjęs Speyr miesto stipendiją) susipažino su tuometinėmis vokiečių meno aktualijomis. 1999 m. pelnė Lietuvos dailininkų sąjungos metinę premiją ir Aukščiausio laipsnio valstybės stipendiją. 2004 m. vėl pelnė Aukščiausio laipsnio valstybės stipendiją.

Nuo 1990 m. Lietuvos edukologijos universiteto dėstytojas, profesorius, ilgą laiką buvo Dailės katedros vedėju.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

R. Bartkevičius. Autoportretas su rėmu. 2001 m. 150x120cm, akrilas, kartonas

Ričardas Bartkevičius yra gestiškosios tapybos, ekspresyviosios meninės mokyklos atstovas, pasižymintis individualia dramatiškumo, absurdo, optimizmo ir nihilizmo pajauta, kurio figūrinėse ir abstrakčiose kompozicijose pirmenybė buvo bei yra teikiama paviršiui.

Tapytojas, meistriškai valdantis šviesių, grynų spalvų, spontanišką ekspresyvų potėpį, yra ekspresionistas ne tik siela (spalvomis), bet ir kūnu, tapymo maniera. Kaip yra pastebėjęs menotyrininkas Alfonsas Andriuškevičius, R. Bartkevičius tapo ne tik „iš rankos“, bet visu kūnu, šimtaprocentiniu judesiu, todėl jo darbai pulsuoja vitališka ir dinamiška gyvenimo traktuote.

R. Bartkevičius tapo itin laisvais teptuko mostais, jo kūriniuose didžiulės svarbos įgauna linijiškais pradas; tapytojas savo herojus dažnai pažymi itin energingais, tačiau lakoniškais linijų deriniais. Ričardo Bartkevičiaus kūriniai byloja, kad tapytojas tebėra tikras daiktiškojo pasaulio „dainius“. Daiktai šiam menininkui tampa ne tik specifinių tapybinių uždavinių sprendimo lauku, bet ir skepticizmo ar „rimtų“, egzistencinių klausimų išraiška. Komponavimo, tapybos priemonėmis tapytojas priverčia banalius ir „svarbius“ daiktus energingai judėti, pulsuoti, džiaugtis, nerimti. Jie dažnai sureikšminami, tarsi būtų kokio nors svarbaus ritualo dalyviai R. Bartkevičius nutolsta nuo savo pagrindinio įkvėpimo šaltinio, konstruoja metaforiškus, daugiareikšmius vaizdinius, kuria kandžias ir juokingas situacijas. Santūrumas, tam tikra melancholijos dozė, intravertiškumas užleidžia vietą itin ironiškiems, koloristikos, formos ir poteksčių prasme įžūliems vaizdiniams.

Ričardo Bartkevičiaus tapybos siužetai paprasti ir mįslingi, netikėti ir arogantiški, keisti ir daugiaprasmiški. Tai savotiškos užuominos regimojo ir vidaus, išgyvenimų ir nuojautų pasaulio. Jį valdo daugybė impulsų ir dailininko intelekto polinkis į abstrakciją, paveikslo vidinės tvarkos ir harmoningumo jausmas. Jo tapybos darbams būdingas įdomus, netikėtas užpildytos erdvės ir neužpildytos derinys, raiškus spalvinis dėmių išdėstymas, mokėjimas supjudyti kontrastingas spalvas taip, kad atsivertų jų apnuogintas gylis ir jėga, nepakartojama spalvų energetika. Tačiau užuominos nelygios užuominoms. Kai kurios iš jų atveria sudėtingą dailininko vidaus pasaulį, kuriam būdinga ne tik ironija ir šelmystė, bet ir vienišumo bei dramų nuojauta.

Kaip pažymi dailės kritikė Kristina Stančienė, Ričardo Bartkevičiaus tapyboje apstu žmogaus buities artefaktų, kad ir tų pačių lašnojančių ar veržliai kliokiančių čiaupų. Jie regis, sako mums - „ave, vita“ - sveikas, gyvenime, su visomis rimtomis ir tragiškomis dramomis, kasdienybės nuoboduliu ir rutina, kurią, jei gerai įsižiūrėsime, dažnai gaubia toks nežemiškas rūkas, mistinė, įtraukianti dangaus juoduma ir tolimų žvaigždžių mirgesys...

Pagal Kristina Stančienė „Moteris „iš šalies“ ir pasaulis Jos akimis“ Dailėraštis, 2013 nr. 2; Algirdas Gaižutis „Keli žodžiai apie Ričardo Bartkevičiaus tapybą“ Mokslas ir gyvenimas, 2008 nr. 2; Kristina Stančienė „Išmirę jaunieji“ Septynios meno dienos, 2007-04-13 nr. 751; „Įžūlumas vietoj melancholijos“ Septynios meno dienos, 2004-01-23 nr. 598; Ignas Kazakevičius „Tapybinės diskusijos“ Literatūra ir menas, 2003-01-03 nr. 2931; http://www.menorinka.lt/index.php?cid=64

Žymiausi dailės darbai: „Neregio išgydymas“ (1991), „Autoportretas su rėmu“ (2001), „Aukštasis pilotažas“ (2005),„Akropolio kultūra“ (2006), „Mūza vedanti dailininką į muziejų“ (2007).

R. Bartkevičius. Aukštasis pilotažas. 2005 m. 150x130,akrilas, drobė

Personalinės parodos:

  • 2013 m. R. Bartkevičiaus tapybos paroda, skirta Lietuvos pirmininkavimui ES tarybai (2013 10 02 – 10 31), LR Užsienio reikalų ministerija, Vilnius.
  • „Self-Identity“ (2013 05 05 – 2013 05 11) Escola Superior de Artes e Design, Porto, Portugal.
  • 2012 m. „Paprasta kaip 2x2“, (2012 12 06 – 2013 01 02), Lietuvos dailininkų sąjungos parodų salė, Vilnius, Lietuva;
  • „R. Bartkevičius: Painting“ (2012 05 07 – 2012 05 13) Dumlupinar University Gallery, Kutahya, Turkey.
  • „Gėlėmis apie moteris“, (2012 03 08 – 05 08), Beatričės Grincevičiūtės memorialinis butas-muziejus "Beatričės namai", Vilnius, Lietuva;
  • 2009 m. „R. B. ART 1986-2009“, (2009 01 27 – 02 18), „Arkos” galerija, Vilnius, Lietuva;
  • 2008 m. „Tapyba”, (2008 02 22 – 04 20), Lietuvos nacionalinė filharmonija, Vilnius;

„Žavi kasdienybė“ tapybos darbų paroda, (2008 03 08 – 06 08), „Liepa“, Palanga; „Tapyba“, (2008 05 03 – 06 30) projektas „East Europe Art Meetings“, Galeria Sztuki Współczesnej WIGRY, Dom Pracy Tworczej, Vygriai, Lenkija.

  • 2006 m. „Garsas ir spalva“ (2006 10 28) Lietuvos techninė biblioteka, Vilnius, Lietuva;

„Ričardas Bartkevičius – tapyba“ (2006 03 15-05 15) „Kolonada“, Druskininkai, Lietuva;

  • 2004 m. „Pa-Ri Pa-Ri“ (2004 01 13 – 02 11) Maldžio galerija, Vilnius, Lietuva;

„Personalinė tapybos paroda (2003 12 19 – 2004 02 19) VPU galerija „2003“, Vilnius, Lietuva;

  • 2003 m. „Ričardas Bartkevičius, tapyba, Leif Sylvester, skulptūra“ Python galerija, Kopenhaga, Danija;

„Tapybos paroda“ Lyngby Kulturhus Kopenhaga, Danija;

  • 2001 m. „Tapyba“ Klaipėdos parodų rūmai, Klaipėda, Lietuva;
  • 2000 m. „Tapyba“ (2000 10 25) Savicko paveikslų galerija, Vilnius, Lietuva;
  • 1999 m. Personalinė tapybos paroda „Vartų“ galerija, Vilnius, Lietuva;
  • 1998 m. „Natiurmortai“ Nacionalinė M. Mažvydo biblioteka, Vilnius, Lietuva;

„Spazieren gehen in die Farbe“ Kunstlerbund/Kunstlerhaus, Speyer, Vokietija;

  • 1995 m. „Tapyba“ Lietuvos nacionalinė filharmonija, Vilnius, Lietuva;
  • 1994 m. „Ričardas Bartkevičius - paveikslai” „Arkos” galerija, Vilnius, Lietuva;
  • 1991 m. „Tapyba. Dviejų autorių paroda“, Šiuolaikinio meno centras, Vilnius, Lietuva;
  • 1988 m. „Ričardas Bartkevičius – tapybos paroda” Lietuvos Valstybinė Respublikinė Biblioteka, Vilnius, Lietuva;
  • 1987 m. Personalinė paroda Lietuvos Valstybinė Respublikinė Biblioteka, Vilnius, Lietuva;

Darbų yra įsigiję: Speyer miesto savivaldybės kolekcija (Vokietija) – „Manfredo filosofija“ 1997 m.; Tore Canavese (Italija) miesto savivaldybės kolekcija, „Gailestingasis Samarietis“ 2000 m.; Zimmerli dailės muziejus (JAV) – „Stacija“ 2001 m.; Lietuvos dailės muziejus (Lietuva) – „Hamletas“ 1987 m., „Jauna pora“ 1988 m., „Normali šeima“ 1988 m., „Neoikaras“ 1988 m., „Didelis tikslas“ 1988 m., „Ikaro kritimas“ 1987 m., „Marsijus“ 1991 m.; Vilniaus miesto (Lietuva) savivaldybės kolekcija „Apie Barborą Radvilaitę“ 1989 m.; Modernaus meno centras (Lietuva) - „Gėlės ir žirklės“ 2002 m., „Be pavadinimo“ 2005 m., „Flirtas“ 2007 m., „Apie drąsą“ 2008 m., „Apie pažinimą“ 2008 m., „Žaislų dėžė“ 2006 m., „Pokalbis (drėlė ir pjūklas)“ 2006 m., „Apie literatūros meną“ 2006 m.

Darbai privačiose kolekcijose: Angletas (Prancūzija), Bona (Vokietija), Izraelis, Kopenhaga (Danija), Niujorkas, Pitsburgas (JAV), Norvegija, Speyr (Vokietija), Tore Canavese (Italija), Torontas (Kanada), Vilnius (Lietuva), Druskininkai (Lietuva), Kaunas (Lietuva), Klaipėda (Lietuva).

Pedagoginė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Skaitytos paskaitos:

Aqua.2000 m. 150x122cm, akrilas, kartonas
  • Escola Superior de Artes e Design (Portugalija), 2013 m.;
  • Dumlupınar universitete (Turkija), 2012 m.;
  • Aalto universitete (Suomija), 2010 m.;
  • ESAD universitete (Portugalija), 2010 m.;
  • Flensburgo universitete (Vokietija), 2006 m.

Ekspertinė veikla: SKVC (nuo 2008 m.), MOSTA (nuo 2011 m.).

Pagrindiniai pedagoginiai darbai:

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lietuvos tapyba. 1960–2013. – Vilnius: Modernaus meno centras, 2014, p. 19, 20, 38, 344-345, 404, ISBN 978-609-8136-03-6.
  • Ričardas Bartkevičius. Malarstwo = Ričardas Bartkevičius. Tapyba = Ričardas Bartkevičius. Paiting: Galeria Sztuki Współczesnej WIGRY, Dom Pracy Twórczej, Wigry, 2008, ISBN 83-89959-41-0.
  • Andriuškevičius A. „Semi-nonconformist Lithuanian painting“. / From Gulag to Glasnost: Nonconformist Art from the Soviet Union. – USA: Thames and Hudson, 1995, p. 218–226.
  • Art of the Baltics. (Appendix C: Major Events in Lithuanian History and Culture) – USA: A copublication of Rutgers University Press (New Brunswick, New Jersey, and London), and The Jane Voorhees Zimmerli Art Museum Rutgers, The State University of New Jersey, 2002, p. 438.
  • Baltic Art during the Brezhnev Era: Nonconformist Art in Estonia, Latvia and Lithuania. – USA: New Jersey, Rutgers University, p. 28-30.
  • Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. 2. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002, p. 681–682.
  • 72 lietuvių dailininkai apie dailę. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1998, p. 47, ISBN 571-43-X.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Ramutė Rachlevičiūtė. Ričardas Bartkevičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 681 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]