Atgalinis judėjimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Retrogradinis judėjimas)
Retrogradinė orbita; Raudonas palydovas sukasi aplink mėlyną/juodą planetą pagal laikrodžio rodyklę, kai ta planeta sukasi prieš laikrodžio rodyklę.

Atgalinis judėjimas arba retrogradinis judėjimas – nukreiptas priešinga linkme stebint iš kažkokios pozicijos ir yra progradinio, arba judančio ta pačia linkme judėjimo priešingybė. Šis judėjimas gali reikšti vieno kūno orbitinį judėjimą aplink kitą kūną ar kažkokį tašką ar vieno kūno sukimasis aplink savo ašį ar kiti orbitiniai parametrai, kaip ašies precesija ar nutacija. Dangaus kūnų sistemose atgalinis judėjimas dažniausiai reiškia judėjimą, priešingą centrinio sistemos kūno sukimosi krypčiai.

Dangaus kūnų sistemų formavimasis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Formuojantis galaktikai ar planetinei sistemai, materija suformuoja disko formą. Dauguma medžiagos sukasi viena kryptimi. Šis judėjimo vienodumas yra dėl dujų ir dulkių debesies kolapso.[1] Šio kolapso prigimtis aiškinama judesio kiekio tvermės dėsniu. 2010 metais atradus kelis vadinamuosius karšuosius Jupiterius su atbuline orbita sukėlė abejonių dėl planetų formavimosi teorijų teisingumo.[2]

Inklinacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dangaus kūno inklinacija nurodo, ar kūno judėjimas orbita yra tiesioginis ar atgalinis. Dangaus kūno inklinacija yra kampas tarp jo orbitinės plokštumos ir kitos charakteringos atskaitos sistemos, tarkim, centrinio sistemos kūno pusiaujinės plokštumos. Saulės sistemoje planetų inklinacija matuojama nuo ekliptinės plokštumos, kuri yra Žemės orbitos aplink Saulę plokštumoje.[3] Palydovų inklinacija matuojama nuo planetos, aplink kurią jie skrieja, ekvatoriaus. Objektas, kurio inklinacija yra tarp -90 ir +90 laipsnių, skrieja orbita, kurios kryptis sutampa su centrinio kūno sukimosi kryptimi. Jei inklinacija yra lygi 90 laipsnių, tai orbita yra statmena, nei progradinė, nei retrogradinė. Kai inklinacija yra tarp 90 laipsnių ir 270 laipsnių, orbita yra retrogradinė.

Ekliptikos posvyris[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dangaus kūno ekliptikos posvyris nurodo, ar objekto sukimasis yra tiesioginis ar atgalinis. Ekliptinis posvyris yra kampas tarp objekto sukimosi ašies ir statmens į jo orbitinę ašį. Objektas, turintis mažesnį nei 90 laipsnių ekliptikos posvyrį sukasi ta pačia kryptimi kaip centrinis kūnas. Ekliptiniui posvyriui esant tarp 90 ir 270 laipsnių, objektas sukasi retrogradiškai.[3]

Žemė ir kitos planetos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Visos aštuonios Saulės sistemos planetos skrieja savo orbitose Saulės sukimosi kryptimi, kas yra prieš laikrodžio rodyklę, stebint iš Žemės Šiaurės ašigalio. Šešios planetos taip pat sukasi ta pačia kryptimi. Vienintelės planetos, turinčios retrogradinį sukimąsi yra Venera ir Uranas. Veneros ekliptikos posvyris yra 177 laipsniai, t. y. ji sukasi beveik tiksliai priešingai savo orbitos krypčiai.

Palydovai ir žiedai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jei palydovas natūraliai susiformavo planetos gravitaciniame lauke, jo orbitos kryptis sutaps su planetos sukimosi kryptimi. Jei objektas susiformavo kur nors kitur ir vėliau pateko į orbitą dėl planetos gravitacijos, jis skries atgaline arba tiesiogine kryptimi, priklausomai nuo to, prie kurios planetos pusės jis pirma prisiartino - ar prie besisukančios link jo, ar nuo jo. Palydovų retrogradinės orbitos vadinamos nereguliariom, progradinės yra vadinamos reguliariom. Saulės sistemoje dauguma asteroido dydžio palydovų skrieja retrogradinėm orbitom, visi didesni (išskyrus Tritoną, didžiausią Neptūno palydovą) turi progradines orbitas.[4] Manoma, kad Saturno žiedų dalelės turi retrogradinę orbitą, mat jos atsirado iš nereguliarią orbitą turinčio palydovo Febės.

Asteroidai, kometos ir Koiperio juostos objektai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Asteroidai paprastai turi prigradines orbitas. iki 2009 m gegužės 1 dienos, astronomai identifikavo vos 20 asteroidų, skriejančių retrogradinėm orbitom. Retrogradinę orbitą turintys asteroidai gali būti sudegusios kometos.[5] Orto debesies kometos turi didesnę tikimybę, kad jos skries retrogradine orbita.[5] Halio kometa skrieja aplink Saulę retrogradine orbita.[6] Pirmas aptiktas objektas Koiperio juostoje, turintis retrogradinę orbitą yra 2008 KV42.[7] Nykštukinė planeta Plutonas turi retrogradinį sukimąsi aplink savo ašį. Jo orbitos posvyris į ekliptiką yra maždaug 120 laipsnių.[8]

Saulė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Saulės judėjimas aplink Saulės sistemos baricentrą yra apsunkintas planetų Trikdymų. Kas kelis šimtus metų šis judėjimas pakinta iš progradinio į retrogradinį.[9]

Egzoplanetos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Astronomai yra aptikę kelias egzoplanetas su retrogradinėm orbitom. WASP-17b yra pirmoji aptikta egzoplaneta, besisukanti aplink savo žvaigždę priešinga žvaigždės sukimuisi kryptimi.[1] HAT-P-7b irgi turi retrogradinę orbitą. Retrogradinis judėjimas gali būti įtakotas gravitacinės sąveikos su kitais kosminiais kūnais arba dėl susidūrimo su kita planeta.[10] Yra atrasti keli vadinamieji karštieji Jupiteriai, turintys retrogradines orbitas. Tai kelia abejonių dėl planetinių sistemų formavimosi teorijų teisingumo.[2] Apjungus naujus stebėjimus su senais duomenimis, nustatyta, kad net daugiau nei pusė visų karštųjų Jupiterių turi orbitas, kurių sukimosi kryptis nesutampa su jų žvaigždžių sukimosi kryptimi.

Žvaigždės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žvaigždės su retrogradine orbita dažniau aptinkamos galaktikos hale nei galaktikos diske. Paukščių Tako galaktikos išorinis halas turi daug žvaigždžių spiečių su retrogradinėm orbitom, [11] bei su retrogradiniu sukimusi arba visai be jo.[12] Halas susideda iš dviejų skirtingų komponentų. Žvaigždės vidiniame gale daugiausiai turi progradines orbitas aplink galaktiką. Žvaigždės esančios išoriniame hale sukasi retrogradine orbita kartu su visu halu.[13] Manoma, kad netolima Kapteino žvaigždė skrieja dideliu greičiu retrogradine orbita dėl to, kad ji yra išplėšta iš nykštukinės galaktikos, susijungusios su Paukščių Taku.[14]

Galaktikos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Spiralinės galaktikos centre yra bent viena supermasyvi juodoji skylė.[15] Progradinė juodoji skylė sukasi ta pačia kryptimi, kaip ir jos diskas. Retrogradinė juodoji skylė sukasi priešinga disko sukimuisi kryptimi. Retrogradinės juodosios skylės "išspjauna" gerokai galingesnes materijos čiurkšles nei progradinės juodosios skylės, kurios gali visai neturėti čiurkšlių. Retrogradinės juodosios skylės išspjauna galingesnes čiurkšles dėl to, kad atstumas tarp jų or įvykių horizonto yra didesnis nei retrogradinėse juodosiose skylėse. Manoma, kad esant didesniam tarpui atsiranda daugiau vietos telktis magnetiniams laukams, kurie maitina čiurkšles.[16][17]

NGC 7331 yra viena iš galaktikų, kurios šerdis sukasi į priešingą pusė nei likęs diskas. Taip vyksta greičiausiai dėl krintančios materijos į diską.[18]

Galaktika, pavadinta Complex H, skriejusi aplink Paukščių Taką retrogradine kryptimi Paukščių Tako ašžvilgiu, šiuo metu susiduria su Paukščių Taku.[19][20]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ 1,0 1,1 Grossman, Lisa (2009-08-13). „Planet found orbiting its star backwards for first time“. NewScientist. Nuoroda tikrinta 2009-10-10.
  2. ↑ 2,0 2,1 Turning planetary theory upside down Archyvuota kopija 2011-07-16 iš Wayback Machine projekto.
  3. ↑ 3,0 3,1 http://www.newuniverse.co.uk/Axial_tilt.html Archyvuota kopija 2009-09-22 iš Wayback Machine projekto.
  4. ↑ Mason, John (1989-07-22). „Science: Neptune's new moon baffles the astronomers“. NewScientist. Nuoroda tikrinta 2009-10-10.
  5. ↑ 5,0 5,1 Hecht, Jeff (2009-05-01). „Nearby asteroid found orbiting sun backwards“. NewScientist. Nuoroda tikrinta 2009-10-10.
  6. ↑ Halley's Comet
  7. ↑ Hecht, Jeff (2008-09-05). „Distant object found orbiting Sun backwards“. NewScientist. Nuoroda tikrinta 2009-10-10.
  8. ↑ http://www.daviddarling.info/encyclopedia/P/Pluto.html
  9. ↑ Javaraiah, J. (2005-07-12). „Sun's retrograde motion and violation of even-odd cycle rule in sunspot activity“. Royal Astronomical Society, Monthly Notices. Royal Astronomical Society. 362 (2005): 1311–1318. Nuoroda tikrinta 2009-10-11.
  10. ↑ Grossman, Lisa (2009-08-13). „Second backwards planet found, a day after the first“. NewScientist. Nuoroda tikrinta 2009-10-10.
  11. ↑ Kravtsov, V. V. (2001-06-01). „Globular clusters and dwarf spheroidal galaxies of the outer galactic halo: On the putative scenario of their formation“ (PDF). Astronomical and Astrophysical Transactions. 20:1 (2001): 89–92. doi:10.1080/10556790108208191. Nuoroda tikrinta 2009-10-13.
  12. ↑ Kravtsov, Valery V. (2002-08-28). „Second parameter globulars and dwarf spheroidals around the Local Group massive galaxies: What can they evidence?“. Astronomy & Astrophysics. EDP Sciences. 396 (2002): 117–123. doi:10.1051/0004-6361:20021404. Nuoroda tikrinta 2009-10-13.
  13. ↑ Carollo, Daniela; Timothy C. Beers, Young Sun Lee, Masashi Chiba, John E. Norris, Ronald Wilhelm, Thirupathi Sivarani, Brian Marsteller, Jeffrey A. Munn, Coryn A. L. Bailer-Jones, Paola Re Fiorentin, Donald G. York (2007-12-13). „Two stellar components in the halo of the Milky Way“ (PDF). Nature. 450. doi:10.1038/nature06460. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2012-02-26. Nuoroda tikrinta 2009-10-13.{{cite journal}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link)
  14. ↑ http://www.newscientist.com/article/mg20427334.100-backward-star-aint-from-round-here.html
  15. ↑ D. Merritt and M. Milosavljevic (2005). "Massive Black Hole Binary Evolution." http://relativity.livingreviews.org/Articles/lrr-2005-8/ Archyvuota kopija 2012-03-30 iš Wayback Machine projekto.
  16. ↑ „Some black holes make stronger jets of gas“. UPI.com. 2010-06-01. Nuoroda tikrinta 2010-06-01.
  17. ↑ Atkinson, Nancy (2010-06-01). „What's more powerful than a supermassive black hole? A supermassive black hole that spins backwards“. The Christian Science Monitor. Nuoroda tikrinta 2010-06-01.
  18. ↑ Prada, F. (1996-03-14). "A Counter-rotating Bulge in the Sb Galaxy NGC 7331". {{{booktitle}}}, arXiv.org. 
  19. ↑ Cain, Fraser (2003-05-22). „Galaxy Orbiting Milky Way in the Wrong Direction“. Universe Today. Nuoroda tikrinta 2009-10-13.
  20. ↑ Lockman, Felix J. (2003-06-02). „High-velocity cloud Complex H: a satellite of the Milky Way in a retrograde orbit?“ (PDF). The Astrophysical Journal. The American Astronomical Society. 591 (2003-07-1): L33–L36. Nuoroda tikrinta 2009-10-13.[neveikianti nuoroda]

Daugiau informacijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Atgalinis_judėjimas&oldid=7203338"