Retraktorius (šachmatai)
Retraktorius - tai šachmatų uždavinys, kurio užduotyje siūloma baltiesiems ar juodiesiems atsiimti paskutinį arba keletą paskutiniųjų ėjimų ir, pradedant nuo pasiektos pozicijos, nurodytu užduotyje ėjimų skaičiumi, skelbti matą.
Tokių uždavinių sprendimas susideda iš dviejų dalių: pirmojoje, einant atgal, atsisakoma tariamų ankstesnių ėjimų, grįžtama prie buvusios ankstesnės figūrų padėties, nuo kurios, vėl pradėjus eiti į priekį, jau kitais ėjimais (antroji dalis) per nurodytą ėjimų skaičių skelbiamas matas.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pirmieji retraktoriai pasirodė XIX a. viduryje (Samuelis Loidas ir kt.).
Uždaviniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Retraktoriuose gali būti naudojamos tiesioginio, sutarto mato, atvirkščio mato, serijinių ėjimų, antikirkės uždavinių taisyklės, tik papildomai, sprendimo pradžioj siūloma atsiimti paskutinį, ar kažkokį konkretų paskutiniųjų ėjimų skaičių, ir tik po to, skelbti nurodytu ėjimų skaičiumi matą. Kuri pusė, ar abi, atsiima ėjimus pažymima užduotyje. Jei abi pusės, joje nurodoma, kas pradeda: pav. užrašas -1 (j+b), reiškia abi pusės (j – juodieji, b- baltieji) atsiima po vieną ėjimą. Juodieji pradeda kai jie užrašyti pirmieji.
Pagal ėjimų atsiėmimo tvarką retraktoriai skirstomi į dvi grupes:
- kai baltieji atsiima paskutinį ėjimą, o po to, skelbia, per nurodytą ėjimų skaičių, matą ;
- kai abi pusės atsiima, nurodytą ėjimu skaičių, o po to, priklausomai nuo uždavinio užduoties, baltieji, ar juodieji, skelbia matą vienu ėjimu.[2]
Dar retraktoriai skirstomi:
į sutartinius ir gynybinius.
Sutartiniai retraktoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Sutartiniuose retraktoriuose, atsiimant ėjimus, abi pusės ne konkuruoja, o padeda viena kitai.
Ginybiniai retraktoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gynybiniuose retraktoriuose, kuriuose ėjimus atsiima abi pusės, juodieji, renkasi tokius ėjimus, kurie apsunkintų baltiesiems įvykdyti jų užduotį.
Gynybiniai skirstomi į:
Prokos, Hego ir ramujį retraktorius.
Prokos retraktorius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Prokos retraktorius yra gynybinio pobūdžio. Juodieji ginasi, bandydami atsiėmimui rinktis tokius ėjimus, kurie neleistų baltiesiems įvykdyti užduoties, arba sutrukdytų laiku ją pasiekti.
Prokos retraktorius reikalauja, kad baltieji atsiėmę, užduotyje nurodytą ėjimų skaičių, skelbtų matą vienu ėjimu. Po kiekvieno (išskyrus paskutinio) baltųjų atsisakyto ėjimo, juodieji renkasi tokį ėjimą, kuris juos apgintų nuo gresiančio mato. Vis tik vėliau juodųjų geri pasirinkimai išsenka, kas priveda prie padėties, kurioje prie bet kokių juodųjų pasirinkimų, baltieji, atsiėmę savo paskutinį ėjimą, juodųjų karaliui vienu ėjimu skelbia matą.
Kaip ir įprastuose uždaviniuose, baltieji, jei juodieji gintusi netiksliai, gali anksčiau laiko skelbti matą vienu ėjimu. Tą gali padaryti ir juodieji, jei atsiėmus savo ėjimą, jiems susidarytų tokia galimybė.
Šis retraktorius pavadintas rumunų šachmatų kompozitoriaus Zeno Prokos (Zeno Proca (1906-1936)) vardu.
Hego retraktorius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Hego gynybinis retraktorius pavadintas danų šachmatų kompozitoriaus Nilso Hego (1876-1951) vardu. Po kievienos pusės (baltųjų, ar juodųjų) ėjimo kita pusė gali spręsti kurios figūros kirtimą atsiima, arba kokia figūra bus prikeliama.
Ramusis retraktorius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Ramusis retraktorius, taip pat gynybinis, pasižymi tuo, kad jame neleidžiama atsiimti ėjimų, kuriais kertamos figūros.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Išorinės nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą] |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
