Retažiedė viksva

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Carex pauciflora
Retažiedė viksva ( Carex pauciflora)
Retažiedė viksva (Carex pauciflora)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Lelijainiai
(Wikispecies-logo.svg Liliopsida)
Poklasis: Lelijažiedžiai
(Wikispecies-logo.svg Liliidae)
Šeima: Viksvuoliniai
(Wikispecies-logo.svg Cyperaceae)
Gentis: Viksva
(Wikispecies-logo.svg Carex)
Rūšis: Retažiedė viksva
(Wikispecies-logo.svg Carex pauciflora)
Binomas
Carex pauciflora
Lightf., 1777
Sinonimai
  • Trasus pauciflorus (Lightf.) Gray
  • Psyllophora pauciflora (Lightf.) Schur
  • Leucoglochin pauciflorus (Lightf.)Heuff.
  • Caricinella pauciflora (Lightf.) St.-Lag.
  • Carex phyllophora Kunth
  • Carex pauciflora f. elatior
  • Carex patula Huds.
  • Carex leucoglochin L.f.
  • Anithista patula Raf.

Retažiedė viksva (Carex pauciflora) – viksvuolinių (Cyperaceae) šeimos, viksvų genties daugiametis augalas. Retažiedės viksvos pavadinimas kilo iš lotyniškų žodžių: „carex“ – viksva, „pauci“ – keli, „flora“ – žydintis.

Morfologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Daugiametis, 5– 20(35) cm aukščio, plonu, šliaužiančiu, šakotu, rudų žvynelių padengtu šakniastiebiu ir ilgais palaipas duodantis augalas. Stiebai statūs arba truputį lenkti, laibi, apačioje bukai, viršuje aštriai tribriauniai, pilki, viršutinėje dalyje truputį šiurkštūs, su rudomis makštimis pamate. Stiebo viršūnėje tėra tiktai viena varputė. Lapai 2– 3, siaurai linijiški, apie 1 mm pločio, lovelio pavidalo, šiurkščiakraščiai, apatinėje stiebo dalyje susitelkę: viršutinis lapas pats didžiausias, 2– 7 cm ilgio, žalias, kiti – smulkesni, kartais rusvi; lapų makštys gana ilgos, plėviniais pakraščiais. Žiedynas – varpa; iš pradžių atvirkščiai kūgiška, vėliau praretėjanti, su žemyn atlenktais maišeliais, apie 1 cm ilgio, iš keleto žiedų sudėta. Varputės šviesiai geltonos, vienanamės – toje pačioje varputėje yra ir kuokeliniai, ir piesteliniai žiedai: kuokeliniai žiedai 1– 3, varpos viršūnėje; jų pažiedės lancetiškai yliškos. Piesteliniai žiedai 2– 5, apatinėje varpos dalyje; jų pažiedės platesnės, kiaušiniškai lancetiškos, nusmailėjusiomis viršūnėmis, apie 4(5) cm ilgio ir 2 mm pločio, rausvai rusvos, su siauru, balsvu, plėviniu pakraščiu ir žaliu ruoželiu per vidurį; žiedams peržydėjus, jos nukrinta.

Maišeliai iš pradžių statūs, bręsdami jie vis labiau atsilošia, kol visiškai žemyn nusvyra, sudarydami su varpos ašimi smailų kampą, neaiškiai tribriauniai, lancetiškai yliški, (4)4,5–6(7) mm ilgio, blyškiai rusvi arba gelsvi (šiaudų spalvos), neryškiai gysloti, lygiu paviršiumi; snapelis rausvai rudas, kūgiškas, jo viršūnė vamzdiška, iš jos kyšo liemenėlis. Šerelio pavidalo priedelio (rudimentinė vyriškojo žiedyno ašis) maišelio viduje nėra. Purkos 3.

Žydi birželio – liepos mėnesiais. Vaisius platina gyvuliai; maišeliai įsivelia į gyvulio plaukus ir įsminga į odą. Geofitas.


Augimvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Auga aukštapelkėse ir pelkėtose pievose, aukštapelkių pakraščiuose kartu su kiminais.

Paplitimas Lietuvoje: Gana retas, bet paplitęs visoje šalyje augalas. Būdinga rūšis aukštapelkių bendrijoms.

Bendras paplitimas: Šiaurės, Vidurio ir Rytų Europa, Sibiras, Tolimieji Rytai, šiaurinė Mažosios Azijos dalis, Šiaurės Amerika. Priklauso borealiniam floros elementui.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

  • P. Snarskis, „Vadovas Lietuvos augalams pažinti“, Vilnius, 1969 m.
  • V. Galinis, „Vadovas Lietuvos TSR vandens augalams pažinti“, Vilnius, 1980 m.