Renaud Lavillenie

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Reno Lavilenis)
Reno Lavilenis
pranc.
Renaud Lavillenie
Gimė 1986 m. rugsėjo 18 d. (37 metai)
Barbezjė-Sen Hileras, Prancūzija
Atstovauja (-vo) Prancūzijos vėliava Prancūzija
Aktyvumo metai nuo 2003 m.
Rungtys Šuolis su kartimi
Asmeniniai rekordai AS: 6,05 PR
UP: 6,16 PR
Olimpinės žaidynės
Auksas
1
Sidabras
1
Bronza
0
Suma
2
Pasaulio čempionatas
Auksas
0
Sidabras
1
Bronza
4
Suma
5
Pasaulio uždarų patalpų čempionatas
Auksas
3
Sidabras
0
Bronza
0
Suma
3
Europos lengvosios atletikos čempionatas
Auksas
3
Sidabras
0
Bronza
0
Suma
3
World Athletics profilis: [1]

Reno Lavilenis (pranc. Renaud Lavillenie, g. 1986 m. rugsėjo 18 d. Barbezjė-Sen Hilere, Prancūzijoje) – prancūzų lengvaatletis, šuolininkas su kartimi, pasaulio rekordininkas. Jis yra 2012 m. olimpinis čempionas, tris kartus pasaulio uždarųjų patalpų čempionas (2012, 2016, 2018), daugkartinis Europos atvirų stadionų ir uždarų patalpų čempionas, daugkartinis Deimantinės lygos laimėtojas (2010–2015).

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

R. Lavilenis gimė Barbezjė-Sen Hilere, Šarantos departamente, pietvakarių Prancūzijoje. Jo tėvas buvo šuolininkas su kartimi. Reno pradėjo užsiiminėti lengvąja atletika nuo 8 metų. Pirmuoju treneriu buvo tėvas. Varžybose debiutavo 2003 m. būdamas 17 metų.

Turi jaunesnįjį brolį Valentiną Lavilenį, kuris taip pat yra šuolininkas su kartimi.

Karjera[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Asmeniniai duomenys: ūgis 1,77 m, svoris 69 kg.[1]

2018 m. duomenimis, jam nuo 2014 m. priklausė pasaulio šuolių su kartimi rekordas 6,16 m, pasiektas „Pole Vault Stars“ turnyre Donecke (Ukraina). Jis 1 cm pagerino Sergejaus Bubkos rekordą, pasiektą 1993 m. taip pat Donecke.[2]

Pasiekimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Metai Čempionatas Vieta Pozicija Pap.
Rinktinė: Prancūzija Prancūzija
2007 Europos U23 čempionatas Debrecenas Vengrija Vengrija 10 5,30 m
2008 Pasaulio uždarų patalpų čempionatas Valensija Ispanija Ispanija 13 (q) 5,55 m
2009 Europos uždarų patalpų čempionatas Turinas Italija Italija 1 5,81 m
Pasaulio čempionatas Berlynas Vokietija Vokietija 3 5,80 m
2010 Pasaulio uždarų patalpų čempionatas Doha Kataras Kataras 10t(q) 5,45 m
Europos čempionatas Barselona Ispanija Ispanija 1 5,85 m
Kontinentinė taurė Splitas Kroatija Kroatija 2 5,90 m1
2011 Europos uždarų patalpų čempionatas Paryžius Prancūzija Prancūzija 1 6,03 m
Pasaulio čempionatas Tegu Pietų Korėja Pietų Korėja 3 5,85 m
2012 Pasaulio uždarų patalpų čempionatas Stambulas Turkija Turkija 1 5,95 m
Europos čempionatas Helsinkis Suomija Suomija 1 5,97 m
Olimpinės žaidynės Londonas Jungtinė Karalystė Jungtinė Karalystė 1 5,97 m
2013 Europos uždarų patalpų čempionatas Geteborgas Švedija Švedija 1 6,01 m
Pasaulio čempionatas Maskva Rusija Rusija 2 5,89 m
2014 Europos čempionatas Ciurichas Šveicarija Šveicarija 1 5,90 m
Kontinentinė taurė Marakešas Marokas Marokas 1 5,80 m1
2015 Europos uždarų patalpų čempionatas Praha Čekija Čekija 1 6,04 m
Pasaulio čempionatas Pekinas Kinijos LR Kinija 3 5,80 m
2016 Pasaulio uždarų patalpų čempionatas Portlandas Jungtinės Amerikos Valstijos JAV 1 6,02 m
Europos čempionatas Amsterdamas Nyderlandai Nyderlandai - NM
Olimpinės žaidynės Rio de Žaneiras Brazilija Brazilija 2 5,98 m
2017 Pasaulio čempionatas Londonas Jungtinė Karalystė Jungtinė Karalystė 3 5,89 m
2018 Pasaulio uždarų patalpų čempionatas Birmingemas Jungtinė Karalystė Jungtinė Karalystė 1 5,90 m

1Europos atstovas

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Décryptage d'une progression“. L'Équipe. 15 February 2014.
  2. Eric Rivera (2011-07-31). „Men's Pole Vault: An Impossible World Record to Break“. Bleacher Report. Nuoroda tikrinta 2017-03-20.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]