Renesansas (partija)
Renesansas Renaissance | |
|---|---|
| Generalinis sekretorius | Stéphane Séjourné |
| Pirmininkas NA | Aurore Bergé |
| Pirmininkas Senate | François Patriat |
| Įkūrėjas | Emmanuel Macron |
| Įkurta | 2016 m. balandžio 6 d. |
| Būstinė | 63, rue Sainte-Anne 75002, Paryžius |
| Narių skaičius | 422 329[1] |
| Politinė ideologija | Liberalizmas Proeuropietiškumas |
| Politinė pozicija | Centrizmas |
| Europos Parlamento grupė | „Atnaujinkime Europą“ |
| Spalvos | Mėlyna Geltona |
| Nacionalinė Asamblėja | 102 / 577 |
| Senatas | 14 / 348 |
| Europos Parlamentas | 6 / 81 |
| Regionų tarybų pirmininkų | 1 / 17 |
| Departamentų tarybų pirmininkų | 2 / 95 |
| Svetainė | |
| parti-renaissance.fr | |
„Renesansas“ (pranc. Renaissance, RE), 2016–2022 m. vadintas „Respublika, pirmyn!“ (pranc. La République En Marche !, trumpiau LREM, LaREM arba REM, arba tiesiog En Marche !) – Prancūzijos liberali[2][3] politinė partija.[4][5][6]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Partiją 2016 m. balandžio 6 d. įkūrė buvęs ekonomikos, pramonės ir skaitmeninių reikalų ministras Emanuelis Makronas, kuris vėliau 2017 m. prezidento rinkimuose buvo išrinktas Prancūzijos Respublikos prezidentu, surinkęs 66,1 % balsų antrajame ture. Pristatomą kaip proeuropietišką partiją,[7][8][9] Makronas laiko LREM progresyviu judėjimu, vienijančiu tiek kairiuosius, tiek dešiniuosius.[8] Po tų metų prezidento rinkimų partija iškėlė kandidatus į 2017 m. parlamento rinkimus,[10] tarp kurių buvo ir disidentai iš Socialistų partijos (PS) ir Respublikonų (LR), taip pat mažų partijų. Partija laimėjo absoliučią daugumą Nacionalinėje Asamblėjoje ir užsitikrino 308 vietas (arba 53 % vietų), per pirmąjį turą surinkusi tik 28,21 % balsų, o antrajame – 43,06 %. Jos sąjungininkas Demokratinis judėjimas (MoDem) užsitikrino 42 vietas.
Ideologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]LREM priima globalizaciją ir nori „modernizuoti bei moralizuoti“ Prancūzijos politiką,[11] derindama socialinį[12] ir ekonominį liberalizmą[13]. Judėjimas paprastai priima narius iš kitų partijų dažniau nei kitos politinės partijos Prancūzijoje[7][14] ir netaiko jokių mokesčių nariams, kurie nori prisijungti. Partija, kuri Prancūzijoje yra laikoma proeuropietiška,[15][16][17] nuo 2019 m. birželio priklauso Europos Parlamento frakcijai „Atnaujinkime Europą“.[18]
Rinkimų rezultatai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Prezidento rinkimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Rinkimai | Kandidatas | I turas | II turas | ||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Balsai | % | Vieta | Balsai | % | Vieta | ||
| 2017 | Emmanuel Macron | 8 656 346 | 24,01 | 1 | 20 743 128 | 66,10 | 1 |
| 2022 | 9 783 058 | 27,85 | 1 | 18 768 639 | 58,55 | 1 | |
Parlamento rinkimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Rinkimai | I turas | II turas | Vietos | +/− | Poz. | Vyriausybė | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Balsai | % | Balsai | % | |||||
| 2017 | 6 391 269 | 28,21 | 7 826 245 | 43,06 | 308 / 577 |
1 | Absoliuti dauguma | |
| 2022 | 3 758 004 | 16,52 | 5 227 183 | 25,19 | 157 / 577 |
1 | Santykinė dauguma | |
| 2024 | 99 / 577 |
3 | ||||||
Europos Parlamento rinkimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Rinkimai | Balsai | % | Poz. | Vietos | +/− |
|---|---|---|---|---|---|
| 2019 | 5 079 015 | 22,42 | 2 | 12 / 79 |
|
| 2024 | 3 614 555 | 14,60 | 2 | 6 / 81 |
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „La carte En Marche !“. En Marche. Suarchyvuotas originalas 2017-06-10. Nuoroda tikrinta 2021-03-09.
- ↑ Nordsieck, Wolfram (2017). „France“. Parties and Elections in Europe.
- ↑ Mark Kesselman; Joel Krieger; William A. Joseph (2018). Introduction to Comparative Politics: Political Challenges and Changing Agendas. Cengage Learning. p. 3. ISBN 978-1-337-56044-3.
- ↑ Rubin, Alissa J. (2017-05-07). „Macron, Well Ahead of Le Pen, Is Poised to Be President of France“. The New York Times. Nuoroda tikrinta 2017-05-07.
- ↑ Williamson, Lucy (2017-05-07). „French election: What next for Macron after win?“. BBC News. Nuoroda tikrinta 2017-05-09.
- ↑ Callus, Andrew; Jarry, Emmanuel (2016-11-16). „Macron Launches French Presidential Bid as Polls Show Tight Race“. Reuters. Nuoroda tikrinta 2016-11-17.
- ↑ 7,0 7,1 „Emmanuel Macron a Berlin pour se donner une stature européenne“. Le Monde. 2017-01-10. Nuoroda tikrinta 2017-06-02.
- ↑ 8,0 8,1 spécial), Patrick Roger (Charente-Maritime, Vendée, envoyé (2016-08-20). „Macron précise son projet " progressiste " pour 2017“. Le Monde.fr – per „Le Monde“.
{{cite news}}: CS1 priežiūra: keli vardai: autorių sąrašas (nuoroda) - ↑ „Macron veut voir son 'projet progressiste' défendu en 2017“ (prancūzų). Suarchyvuotas originalas 2017-01-13. Nuoroda tikrinta 2017-08-09.
- ↑ „Législatives : En marche ! fera connaître d'ici jeudi à midi ses 577 candidats“. Le Figaro. 2017-05-08. Nuoroda tikrinta 2017-05-08.
- ↑ „Site officiel d'En Marche ǃ – Une charte pour avancer ensemble“ (PDF).
- ↑ „" Le projet d'Emmanuel Macron est social-libéral "“. Le Monde.fr. 2017-02-24 – per „Le Monde“.
- ↑ „Emmanuel Macron and the building of a new liberal-centrist movement“. 2017-02-06.
- ↑ „"En marche !" en campagne sur le marché“. ladepeche.fr.
- ↑ „Présidentielle: Emmanuel Macron, le plus pro-européen de la course à l'Elysee“. Challenges (prancūzų). Suarchyvuotas originalas 2022-05-01. Nuoroda tikrinta 2017-08-09.
- ↑ „Emmanuel Macron, le seul candidat pour qui l'Europe est la solution, pas le problème“. Le Huffington Post (prancūzų). 2016-12-13. Nuoroda tikrinta 2017-08-09.
- ↑ „A Berlin, Macron plaide pour "une Europe plus ambitieuse"“. Libération.fr (prancūzų). Nuoroda tikrinta 2017-08-09.
- ↑ „Despite bruised ego, Macron starts real campaign for Brussels influence“. Reuters. 2019-05-27.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Oficiali svetainė (prancūzų k.)