Reklamos agentūra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus – Daug su straipsnio objektu nesusijusios informacijos, netinkamas stilius (publicistika)
Jei galite, sutvarkykite.

Reklamos agentūra dažnai traktuojama kaip kūrybinė agentūra, tai yra įmonė kuri kuria, gamina reklamas, planuoja strategijas, publikuoja reklamos pranešimus, o kartais ir kitas reklamos formas, siekdama jas parduoti savo klientams. Reklamos agentūra dažniausiai yra nepriklausoma nuo klientų, tai gali būti vidinis skyrius ar agentūra arba privati įmonė, kuri teikia informaciją iš išorės siekiant parduoti kliento produktus ar paslaugas. Agentūra gali tvarkyti bendrą rinkodaros ir prekės ženklo strategijas, kurias parduoda klientams, ji gali apimti ir pardavimus.

Tipiniai reklamos agentūros klientai įskaitant verslus ir korporacijas, yra ne pelno siekiančios organizacijos ir privatūs verslai. Agentūros pasamdomos gaminti televizinės reklamos, radijo reklamas, internetines reklamas, lauko reklamas, mobilią rinkodarą ir išplėstinės realybės reklamas , vykdant reklamos kampaniją.


Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Džeimso Voltero Tompsono portretas 1868

Pirmoji žinoma reklamos agentūra buvo įkurta 1786 metais žmogaus vardu William Taylor. Kita ankstyva agentūra, sukurta James ‘Jem’ White 1800m. Londone,  Žurnalistų gatvėje (Fleet street), galiausiai tapo White Bull Homes (Baltojo Jaučio namais)- įdarbinimo reklamos agentūra, kuri 1980 metais pasitraukė iš verslo.[1][2] 1812 metais George Reynell, pareigūnas iš London Gazette, įsteigė naują reklamos agentūrą Londone. Tai išliko šeimos verslu iki 1993 m., kaip “Reynell & Son” ir dabar yra dalis TMP pasaulinės agentūros (UK ir Airija) kaip TMP Reynell.[1] Kita ankstyva agentūra veikianti iki šiol buvo įsteigta Charles Barker. Firma kurią jis įsteigė veikė kaip „Barkers“ iki 2009m., kai tapo Administracija. 

Volney B. Palmer atidarė pirmą Amerikoje reklamos agentūrą 1850 metais Filadelfijoje. Ši agentūra savo pagamintas klientų reklamas talpino įvairiuose laikraščiuose.[3]

1856m. Mathew Brady sukūrė pirmą modernią reklamą, kai dėjo skelbimą į Niujorko Herald laikraštį siūlydamas gaminti „nuotraukas, ambrotipus ir dagerotipus.“ Jo skelbimai buvo pirmieji,kurių šriftai buvo atskirti nuo publikacijų ir kitų reklamų. Nuo to laiko visos laikraščių reklamos buvo iškeltos į naują skiltį .  Kai jis panaudojo daugiau skirtingų šriftų, sukėlė sensaciją. Vėliau tais metais Robert E. Bonner sukūrė pirmą pilno puslapio reklamą laikraštyje. [3]

1864m. William James Carlton pradėjo pardavinėti reklamos vietas religiniame žurnale. 1869m. Francis Ayer dvidešimties metų sukūrė pirmą, visas paslaugas teikiančią, reklamos agentūrą Filadelfijoje pavadinimu N.W. Ayer & Son. Tai buvo seniausia reklamos agentūrą Amerikoje, kuri veiklą nutraukė 2002m. James Walter Thompson atėjo dirbti į Carlton‘s įmonę 1868 metais ir greitai tapo geriausiu pardavėju, o jau  1877 m. įsigijo šią kompaniją ir pervadino ją James Walter Thompson Kompanija. Suvokdamas, kad jis galėtų parduoti daugiau vietos jei kompanija teiktų paslaugas, kurios sukurtų turinį reklamuotojams, J.W. Thompson pasamdė rašytojus ir menininkus siekdamas suformuoti pirmą žinomą "Kūrybos Departamentą" reklamos agentūroje. Jis laikomas “modernios žurnalų reklamos tėvu“ Jungtinėse Valstijose.[3]

Džeimso Voltero Tompsono Kompanijos reklama, 1903

Pasaulinės Reklamos Agentūros[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Reklamos globalizacija prasidėjo XX a. pradžioje. Amerikos reklamos agentūros pradėjo procesą, kurio metu atidarė užsienio biurus iki pasaulinių karų ir taip paspartino globalizaciją XX a. antroje pusėje.

McCann Erickson 1902 m. įkūrė agentūrą Niujorke,o 1927 m. atidarė pirmą biurą Europoje. Po to sekė biurų atidarymai Pietų Amerikoje – 1935 m. ir Australijoje- 1959 m.[4]

Kompanijos tokios kaip J. Walter Thompson priėmė strategiją, kuria siekė išplėsti savo reklamavimo paslaugas, ten kur yra jų klientų.

1960 m.- 1970 m. Anglijoje veikiančios reklamos agentūros pradėjo suprasti užsienyje esančias galimybes susijusias su globalizacija.[5] Veržimasis į užsienį suteikia galimybių įeiti į platesnes rinkas. Saatchi & Saatchi, turbūt viena iš geriausių Anglijoje veikiančių agentūrų, buvo įkurta 1970 metais,  sparčiai vystė pasaulio biurų tinklą, pradedama nuo santykių palaikymo su klientais, kaip antai British Airways ir "Toyota". 


Santykiai su klientais[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tyrimai rodo, kad sėkmingos reklamos agentūros per bendradarbiavimą linkusios dalintis jausmais ir tikslais. Kai klientai kreipiasi į agentūrą su savo tikslais, agentūra prisiima atsakomybę, tarsi už savo nuosavybės strateginį procesą. Sėkminga reklama prasideda, kai klientas sukuria gerus santykius su agentūra ir pradeda dirbti kartu, norėdamas išsiaiškinti tikslus. Klientai turi pasitikėti agentūromis ir tikėti, kad jos savo darbą padarys tinkamai ir atsižvelgs į išteklius, kurie yra numatyti. Santykių pablogėjimas labiau tikėtinas, kai agentūros pajunta joms daromą žalą, jaučiasi nelygiavertėmis arba net pavergtomis. Tradiciškai agentūros projektuose imasi lyderiaujančios pozicijos[6], bet rezultatai būna geresni, kai vyrauja bendradarbiavimas.

Bendradarbiavimas tampa stiprus, kai abi bendraujančios pusės pajunta abipusį ryšį, kitaip vadinama "chemija". Išsiaiškinama kas patinka ar nepatinka, taip pat požiūriai ir hobiai. „Asmeninė chemija“ kuria santykių tiltus su klientu, per susitikimų dažnumą ir kaip toli yra pažengusi tarpasmeninė pagarba. Tai buvo vienas bruožas, kurį reklamos agentūros ne visada suvokia. Buvo pasiūlyta, kad kartais žiniasklaidos planuotojai ir tyrėjai buvo labiau įsitraukę į projektą, todėl kad palaikė glaudžius, draugiškus santykius su savo klientais.[7] Sėkmingas strateginis planavimas geriausias kai visos šalys dalyvauja, dėl to, kad kai komandą sieja ryšys, kiekvienas jos narys geriau supranta skirtingas nuomones ir mąstyseną.

Susieti reklamos sąskaitų, planuotojai yra prisidėję prie sėkmingo klientų agentūros bendradarbiavimo. Reklamos agentūrų planuotojai linkę būti labai pajėgūs, kurdami labai galingus, pasitikėjimu grįstus santykius su klientais, nes jie laikomi kaip turintys gerą intelektinį meistriškumą, vertinami pagal darbo stažą ir turi empatiją kūrybiniame procese.  


Agentūros[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Visos reklamos agentūros taip vadinamos, nes veikia kaip agentai tarp užsakovo ir žiniasklaidos. Reklamos agentūros visais laikais, gaudavo iš žiniasklaidos pinigų, kad parduotų reklamos vietas savo klientams. Iš pradžių 18 a. ir 19 a. pirmoje pusėje reklamos agentūros visas savo pajamas gaudavo iš komisinių iš žiniasklaidos už vietos pardavimą klientui.[8]

Nors vis dar pasitaiko, kad dauguma jų pajamų gaunamos iš žiniasklaidos, 19 a, viduryje agentūros pradėjo siūlyti papildomas paslaugas, kurias tiesiogiai parduodavo klientams. Paslaugos, pavyzdžiui, tekstų rašymas reklamai. [8]


Kūrybiškumas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Agentūros tiki kad yra tik viena taisyklė efektyviai reklamai “ji turi būti kūrybinga“. Tai ne tik suvokimas kaip reklama vizualiai turi būti pateikta, nufilmuota arba išreikšta žodžiais, bet ir tai, kad dauguma agentūrų pačios turi būti inovatyvios, pagal tai, kaip planuoja perduoti pranešimą vartotojams. Sėkmė ateina, kai agentūros tampa pajėgios būti tokios kūrybingos, kad paveiktų pasirinktos vartotojų grupės mąstyseną, taip, kad sukurtų jų santykius su prekės ženklu. Reklamos agentūros gali rizikuoti žaisdamos saugiai ir taip pralaimėti rinkodaros karą arba gali pabandyti nuolatos sugalvoti naujų idėjų.

Naudojamas agentūrų kūrybiškumas yra „netikėtas“ nes šiandien yra tikimasi daug reklamos. Tai išlaiko auditorijos dėmesį, todėl yra labiau tikėtina kad žinutė pasieks vartotoją. Būta labai daug reklamos kuri nustebino auditoriją, jiems buvo neįprasta pamatyti tokio pobūdžio reklamą. Geriausia naudoti kūrybiškumą yra tada, kai agentūros priverčia vartotojus galvoti apie produktą ar prekės ženklą. Kūrybiškumo tipas yra savitas bendravimas, kuris prasiveržia pro chaosą ir netvarką.[9]


Reklamos poveikis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žmonės neperka produkto, jie perka naudą. Vien tik produkto teikiama nauda gali būti vienoda keliose produktų grupėse, taigi kaip tada vartotojai išsirenka produktą? Rinka pilna lygiaverčių produktų, tad vartotojai perka atsižvelgdami į reklamą. Vartotojų dėmesį ir dalį piniginėje labiau laimi pasiūlymas kuris yra pateiktas įtikinamiau ir žavingiau. Agentūrų specialistai yra tvirtai įsitikinę, kad, kai auditorija yra veikiama reklamos, tai sukelia pakitimus žmogaus pažinimui, emocijoms ir elgesiui. Pranešimų vadybininkas po 22 metų patirties industrijoje pasakė, kad žmonės nenori būti reklamos versle jei netiki, kad ji veikia, tačiau nerasi reklamos agentūroje ne vieno kuris neklaustų ar reklama veikia ar ne.[9]

Pirmas tikslas yra priversti vartotojus sustoti ir pažvelgti į reklamą. Kai dėmesys yra pritrauktas, kita reklamos mintis yra skatinti prekės ženklo žinomumą. Sukurti prekės ženklo žinomumą yra pagrindinis komponentas reklamos efektyvumui. Praktikai įsitikinę, kad reklama prives prie pasikeitimų susijusiu su požiūriu į prekės ženklą, nuoroda į įvairių etikečių požiūrio koncepciją, pavyzdžiui, „nuomomė“, "nuosprendžiai", "suvokimas", "įtikinimas", "prekės ženklo įvaizdis", "susidomėjimas prekės ženklu". Reklama gali paveikti emocijas ir racionalų požiūrį. Tikima, kad gera reklama paveikia šiuos du komponentus. 


Išlaidos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tyrimai rodo, kad išlaidos reklamai smarkiai išaugo per daugelį metų. 2007 metais apytikriai 150 mlrd. $ buvo išleisti reklamai JAV; ir 385 mlrd. $ pasaulyje. 2010 metais suma viršijo 450 mlrd. $.[10]

Pagrindinė priežastis, dėl ko padidėjo išlaidos reklamai, yra tai, kad pardavimų išlaidos yra mažesnės nei turėtų būti, todėl bendrovės gali padidinti išlaidas reklamai nedidinant jų pardavimų biudžeto. Jie didindami išlaidas reklamai ieško naujų rinkų, norėdami vystyti savo verslą.[11]

  

Komisiniai įkainiai reklamos agentūroms[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Visame pasaulyje komisinis mokestis, skirtas reklamos agentūroms yra fiksuotas -15 % už visą sąskaitą. Tai vienintelis pajamų šaltinis, kurį jie uždirba iš žiniasklaidos. 15% turi padengti išlaidas, tokias kaip, darbo užmokestis, fiksuotas pastovias išlaidas, bei kintamas išlaidas. Agentūros reikalauja padidinti komisinį mokestį, bet klientai net nenori duoti 15%, nors tai vienintelis pajamų šaltinis agentūroms. Yra užfiksuoti atvejai kai agentūros yra priverstos sumažinti tarifus nuo 5% iki 10% lygio, dėl konkurencijos. Taigi, kai kuriais atvejais yra agentūrų kurios net negauna fiksuoto 15% mokesčio.[10]


Taip pat žr.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 Mackay, Adrian (2004), The Practice of Advertising, London: Butterworth-Heinemann, ISBN 0-7506-6173-9 . p.70.
  2. „RECORDS OF R.F.WHITE AND SON LTD“ (PDF). National Archives. 1983. Nuoroda tikrinta 16 February 2011. 
  3. 3,0 3,1 3,2 John W. Hartman Center for Sales, Advertising & Marketing History. „Emergence of Advertising in America: Timeline“. Durham, NC: Duke University Libraries. Suarchyvuotas originalas 2011-02-28. „1841 - Volney B. Palmer opens the first American advertising agency, in Philadelphia.“ 
  4. Faulconbridge, J. R., Taylor, P., & Nativel, C. (2010). The Globalization of Advertising : Agencies, Cities and Spaces of Creativity. Taylor and Francis.
  5. Leslie, D. A. (1995). Global Scan: The Globalization of Advertising Agencies, Concepts, and Campaigns (Vols. Vol. 71, No. 4). Clark University.
  6. McArthur, & Griffin. (1997). A marketing management view of integrated marketing. Journal of Advertising Research, 19-26.
  7. Grant, I., & McLeod, C. (2007). Advertising agency planning conceptualising network relationships. Marketing Management, 429.
  8. 8,0 8,1 (2005) “Chapter 5: The Advertising Agency”, The Practice of Advertising (hardbound), illustrated, revised (English), Routledge. ISBN 9780750661737.
  9. 9,0 9,1 Nyilasy, G., & Reid, L. N. (2009). AGENCY PRACTITIONER THEORIES OF HOW ADVERTISING WORKS. Journal of Advertising, Vol. 38 Issue 3, p81-96. 16p. 2 Charts.
  10. 10,0 10,1 Huma, M. Z. (1999). Advertising expenses are paid by consumer
  11. Bly, R. W. (1999). Advertising Managers. Prentice Hall USA,, 20-21.

https://en.wikipedia.org/wiki/Advertising_agency

http://zodynas.vz.lt/reklamos-agentura