Reinhold Kuebart

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Reinholdas Kiubartas (vok. Reinhold Kuebart arba vok. Reinhold Kübart; 1879 m. rugsėjo 22 d. Rytprūsiuose: Stalupėnų apskrities Užbalių kaime – 1937 m. sausio 22 d. Kleinmachnove, Brandenburgas, Trečiasis Reichas) – iš Mažosios Lietuvos kilęs Vokietijos skulptorius, daugiausiai kūręs animalistikos srityje.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Studijavo Karaliaučiaus menų akademijos profesoriaus Dr. Johanno Friedricho Reuscho klasėje, o nuo 1901 m. iki 1913 m. – Berlyno menų aukštojoje mokykloje pas prof. Ernstą Herterį.

Priklausė Berlyno menininkų draugijai, kaip jos narys dalyvavo Didžiosiose Berlyno meno parodose: 1907 m. demonstravo Sosto įpėdinio Vilhelmo biustą, 1908 m. – Mergaitę su elniu, 1911 m. – Kumeliuką, 1914 m. – Šarvuotą riterį; 1916 m. – Gaidžio fontaną, 1918 m. – Kurtų grupę, 1927 m. – Baltąjį lokį.[1]

Palaidotas Berlyno Vilmersdorfo kapinėse.

Kūriniai (pasirinktinai}[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žirgyno Didžiuosiuose Trakėnuose adminstracinis pastatas tarpukaryje. Priekyje matosi paminklas legendiniam eržilui „Tempelhüter“, ant stogo vėtrungė. Abiejų darbų autorius – Reinholdas Kiubartas.[2]
  • Žirgo „Tempelhüter“ skulptūra (išlieta ir atidengta 1932 m., švenčiant trakėnų veislės žirgų atsiradimo 200 m. jubiliejų. Po Antrojo pasaulinio karo kaip karinis trofėjus išvežtas į Rusiją, stovėjo prie vieno iš Timiriazevo žemės ūkio akademijos korpuso. Po 1990 m. – Maskvos žirgininkystės muziejuje. 1974 m. pastatyta kopija prie Vokietijos arklių muziejaus Verdeno (Aller) mieste, o 2013 m. – Jasnaja Poliana (buv. Didieji Trakėnai) vietovėje, Kaliningrado sritis, Rusijos Federacija).[3][4][5]
  • Eržilo „Morgenstrahl“ statula (Pirmojo pasaulinio karo metais kaip karo trofėjus pateko į Rusiją, dabar – Maskvos žirgininkystės muziejuje.)[6][7]
  • Kumelės „Kontancija“ skulptūra (pirmajai žirgų lenktynių nugalėtojai Įsrutyje skirta statula tarpukaryje stovėjo šio miesto hipodrome)[8]
  • Sosto įpėdinio Vilhelmo biustas (1907 m.);
  • Mergaitė su elniu (1908 m.);
  • Kumeliukas (1911 m.);
  • Šarvuotas riteris („Už kaizerį ir reichą“, 1914 m.);
  • Gaidžio fontanas (1916 m.);
  • Karininko biustas (1918 m.);
  • Žirgo „Tempelhüter“ statulėlė (apie 1922–1929 m.; bronza; 32×11,5×38,5 cm; Kariuomenės istorijos muziejus Vienoje);
  • Begemotas (1925 m.);
  • Kiškį besivejantys kurtai (1926 m.);
  • Baltasis lokys (1927 m.);
  • Sportinis žirgas (1936 m., skulptūra pastatyta XI Olimpinių žaidynių proga Berlyne; esesininkų pašalinta).

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]