Reichsbankas
 | |
| Originalus pavadinimas | Reichsbank |
|---|---|
| Pramonė | Bankininkystė |
| Įkurta | 1876 m. sausio 1 d. |
| Uždaryta | 1945 m. |
| Centrinė būstinė |  Vokietijos imperija Veimaro Respublika Trečiasis Reichas |
| Savininkas (-ai) | Valstybė |
Reichsbankas (vok. Reichsbank) – Vokietijos Reicho centrinis bankas, veikęs nuo 1876 m. iki 1945 m.[1]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Reichsbankas buvo įkurtas 1876 m. sausio 1 d., netrukus po Vokietijos imperijos įkūrimo 1871 m. Tai buvo Prūsijos centrinis bankas, kurį griežtai kontroliavo Reicho vyriausybė.[2] Prieš suvienijimą 1871 m. Vokietijoje veikė 31 centriniai bankai – Notenbanken („banknotų bankai“).
1914 m. prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, markė smarkiai nuvertėjo. Vokietijos imperijos pralaimėjimas 1918 m., ekonominė našta, kurią sukėlė karo reparacijų mokėjimas sąjungininkams, ir socialiniai neramumai pirmaisiais metais baigėsi 1922–23 m. Vokietijos hiperinfliacija.
Ekonominės reformos, tokios kaip naujos laikinosios valiutos – rentenmarkių – išleidimas ir 1924 m. Daueso planas, stabilizavo Vokietijos pinigų raidą, o kartu ir Veimaro Respublikos ekonomines perspektyvas. Viena svarbiausių reformų, kurias lėmė Daueso planas, buvo Reichsbanko, kaip nuo Reicho vyriausybės nepriklausomos institucijos, įsteigimas. 1924 m. rugpjūčio 30 d. Reichsbankas pradėjo leisti reichsmarkes, kurios buvo Vokietijos valiuta iki 1948 m.
Nacistinė Vokietija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Trečiojo reicho metais nacių užgrobta ir įtvirtinta valdžia labai paveikė Reichsbanką. 1937 m. įstatymu buvo atkurta Reicho vyriausybės kontrolė ir bankas buvo tiesiogiai pavaldus Adolfui Hitleriui. 1939–1945 m. Valteris Funkas buvo paskutinis Reichsbanko prezidentas.[3] 1945 m. gegužės mėn. pralaimėjus nacistinei Vokietijai, kartu su kitomis Reicho ministerijomis ir institucijomis buvo panaikintas ir Reichsbankas.
Iškart po karo sąjungininkų okupacinė valdžia tapo atsakinga už Vokietijos pinigų klausimus. Sąjungininkai ir toliau leido reichsmarkes, o palaipsniui buvo atkurta Vokietijos bankų sistema. 1948 m. Reichsmarkė nustojo egzistuoti, nes Vakaruose buvo įvesta Vokietijos markė, o Rytuose – Rytų Vokietijos markė. Vakarų Vokietijoje pinigų politiką perėmė Vokietijos žemių bankas (Bank deutscher Länder), o vėliau – Vokietijos Bundesbankas (Deutsche Bundesbank). Rytų Vokietijoje šį vaidmenį atliko VDR valstybinis bankas (Staatsbank der DDR).
Reichsbanko prezidentai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1876–1890: Hermann von Dechend
- 1890–1908: Richard Koch
- 1908–1923: Rudolf Havenstein
- 1923–1930: Hjalmar Schacht
- 1930–1933: Hans Luther
- 1933–1939: Hjalmar Schacht
- 1939–1945: Walther Funk
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Budzinski, Prof Dr Oliver. „Definition: Reichsbank“. wirtschaftslexikon.gabler.de (vokiečių). Nuoroda tikrinta 2020-01-06.
{{cite web}}: CS1 priežiūra: url-status (link) - ↑ „168. The Reichsbank“. chestofbooks.com. Nuoroda tikrinta 2021-08-31.
- ↑ Shirer, William L. The Rise and Fall of the Third Reich. Greenwich: Fawcett Publications, 1959. 360.