Refleksinė epilepsija
Refleksinė epilepsija (dar vadinama aplinkos epilepsija) – traukuliai, kuriuos sukelia natūrali aplinka dirgindama žmogaus jutimo organus. Iš visų refleksinės epilepsijos rūšių visuomenėje labiausia žinoma yra fotosensityvinė epilepsija. Refleksinė epilepsija yra pati rečiausia epilepsijos forma, ir būna tiktais generalizuota (ne parcialinė). Refleksinė epilepsija gali būti diagnozuota tiktais naudojant EEG ir fotojautrumo testus.
Klasifikacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Yra daugybė refleksinės epilepsijos rūšių, tame tarpe:[1]
- Fotosensityvinė epilepsija
- Skaitymo epilepsija
- Karšto vandens epilepsija
- Audiosensityvinė epilepsija
Generalizuoti traukuliai, ypatingai miokloniniai ir toniniai-kloniniai, yra dažniausiai sutinkami refleksinės epilepsijos tipai, tačiau gali nutikti ir kitų tipų traukuliai.[1][2]
Gydymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Prieš paskiriant antiepilepsinius vaistus pirmiausia reikia nustatyti koks stimulas sukelia epilepsinius priepuolius.[1] Refleksinei epilepsijai gydyti dažniausia yra skiriami vaistai: Valproate, carbamazepine ir clonazepam, tačiau perspektyvoje daug žada lamotrigine, levetiracetam ir kiti nauji antiepilepsiniai vaistai.[3]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 „Reflex epilepsies“. British Epilepsy Association. Suarchyvuotas originalas 2013-03-25. Nuoroda tikrinta 25 April 2013.
- ↑ Xue LY, Ritaccio AL (March 2006). „Reflex seizures and reflex epilepsy“. American Journal of Electroneurodiagnostic Technology. 46 (1): 39–48. doi:10.1080/1086508X.2006.11079556. PMID 16605171. S2CID 10098600.
- ↑ „Reflex Epilepsy“. NYU Langone Medical Center. Nuoroda tikrinta 25 April 2013.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Reflex Epilepsy Overview Medscape Reference.
- Precipitating Stimuli for Reflex Seizures International League Against Epilepsy.
|
Šis su medicina susijęs straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |