Rasmus Rask

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Rasmusas Raskas
dan. Rasmus Rask
Gimė 1787 m. lapkričio 22 d.
Brendekildė, Danija Danija
Mirė 1832 m. lapkričio 14 d. (44 metai)
Kopenhaga, Danija Danija
Veikla kalbininkas
Alma mater Kopenhagos universitetas
Parašas

Rasmusas Kristianas Raskas (dan. Rasmus Christian Rask, 1787–1832) – XIX a. Danijos kalbininkas ir orientalistas, vienas iš indoeuropeistikos ir lyginamosios kalbotyros pradininkų.[1]

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Daug keliavo studijuodamas kalbas, visų pirma Islandijon, kur parašė pirmąją islandų kalbos gramatiką, vėliau – į Rusiją, Persiją, Indiją ir Šri Lanką (tuometinį Ceiloną). Parašė darbų germanistikos, baltistikos, iranistikos, afrikanistikos, asirologijos srityse. Tarp germanų ir kitų indoeuropiečių kalbų atrado tolydžius trankiųjų priebalsių atitikmenis (nustatė germanų kalbų priebalsių pokyčius, kurie vėliau buvo pavadinti Grimo dėsniu), įrodė Avestos kalbos senoviškumą ir jos artimą giminingumą su sanskritu, iššifravo daug dantiraščio tekstų. Gyvenimo pabaigoje buvo pakviestas Kopenhagos universitete eiti Rytų kalbų profesoriaus pareigas.[2]

Kalbotyros raidai didžiausią reikšmę turėjo R. Rasko veikalas „Senovės skandinavų kalbos tyrimai, arba islandų kalbos kilmė“ (1818). Šis darbas, pirmasis „Vokiečių gramatikos“ tomas (1819) ir F. Bopo (vok. F. Bopp) knyga „Apie sanskrito asmenavimo sistemos lyginimą su graikų, lotynų, persų ir germanų kalbų asmenavimo sistema“ (1816) padėjo lyginamosios kalbotyros pagrindus, taip pat yra nepaprastai svarbūs germanų filologijai. R. Raskas pirmasis suformulavo kertinį reguliarių atitikmenų principą.[3]

Tačiau R. Rasko darbų svarbą lyginamajai kalbotyrai Europos mokslininkai suprato šiek tiek pavėluotai, nes minėtasis jo darbas buvo išleistas danų kalba, ją mokėjo anaiptol ne visi tyrėjai, o dalinis vertimas į vokiečių kalbą buvo prastas.[3]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Rask R. K.  (1811). Vejledning til det Islanske eller garnie Nordiske Sprog. Kjöbenhavn: Trykt paa Hofboghandler Schubothes Forlag, hos J. R. Thiele. {{cite book}}: no-break space character in |publisher= at position 50 (pagalba)CS1 priežiūra: extra punctuation (link) — lvi + 282 s.
  • Rask R. K.  (1817). Angelsaksisk sproglaere tilligemed en kort laesebog. Stockholm: M. Wiborg. {{cite book}}: no-break space character in |publisher= at position 3 (pagalba)CS1 priežiūra: extra punctuation (link) — 168 s.
  • Rask R. K.  (1818). Anvisning till Isländskan eller Nordiska fornspråket. Stockholm: M. Wiborg. {{cite book}}: no-break space character in |publisher= at position 3 (pagalba)CS1 priežiūra: extra punctuation (link) — xxviii + 298 s.
  • Rask R. K.  (1818). Edda Sæmundar hinns Fróda. Collectio carminum veterum scaldorum Saemundiana dicta. Holmiae: Typis Elmenianis.{{cite book}}: CS1 priežiūra: extra punctuation (link) — v + 288 s.
  • Rask R. K.  (1818). Undersögelse om det gamle Nordiske eller Islandske Sprogs Oprindelse. Kjöbenhavn: Gyldendal.{{cite book}}: CS1 priežiūra: extra punctuation (link) — xii + 312 s.
  • Rask R. K.  (1818). Singalesisk skriftlære. Kolombo.{{cite book}}: CS1 priežiūra: extra punctuation (link) — 16 s.
  • Rask R. K.  (1825). Frisisk sproglaere, udarbejdet efter samme plan som den islandske og angelsaksiske. Kjöbenhavn: Hofboghandler Beeken.{{cite book}}: CS1 priežiūra: extra punctuation (link) — ii + 138 s.
  • Rask R. K.  (1826). Über das Alter und die Echtheit der Zend-Sprache und des Zend-Avesta, und Herstellung des Zend-Alphabets nebst einer Übersicht des gesammten Sprachstammes. Berlin: Duncker und Humblot.{{cite book}}: CS1 priežiūra: extra punctuation (link) — viii + 80 S.
  • Rask R. K.  (1826). Om Zendsprogets og Zendavestas Ælde og Ægthed. Kjöbenhavn: Trykt hos A. Seidelin.{{cite book}}: CS1 priežiūra: extra punctuation (link) — 46 s.
  • Rask R. K.  (1827). Italiensk Formlære, udarbejdet efter samme Plan som den spanske Sproglære. Kjöbenhavn: Trykt hos J. H. Schultz. {{cite book}}: no-break space character in |publisher= at position 13 (pagalba)CS1 priežiūra: extra punctuation (link) — 75 s.
  • Rask R. K.  (1829). Historien om de ti vezirer og hvorledes det gik dem. Ved kong Azád Bachts sön. Kjöbenhavn: Trykt hos Jens Hostrup Schultz.{{cite book}}: CS1 priežiūra: extra punctuation (link) — 159 s.
  • Rask R. K.  (1832). Engelsk Formlære, udarbejdet efter en ny Plan. Kjöbenhavn: Gyldendal.{{cite book}}: CS1 priežiūra: extra punctuation (link) — 112 s.
  • Rask R. K.  (1834). Samlede tildels forhen utrykte Afhandlinger. Udg. efter Forf.s Død af H. K. Rask. Kjöbenhavn: Trykt i det Poppske bogtrykkeri. {{cite book}}: no-break space character in |title= at position 73 (pagalba)CS1 priežiūra: extra punctuation (link) — 504 s.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ Широков, О. С. (1985). Введение в языкознание. М.: Изд-во Моск. ун-та. p. 264. — С. 98—100.
  2. ↑ Nielsen, Hans Frede (2008). „Rasmus Kristian Rask (1787-1832): Liv og levned“ [Rasmus Kristian Rask (1787-1832): His life] (PDF). Rask (danų). Syddansk Universitet. 28: 25–42. Nuoroda tikrinta 2 July 2016.
  3. ↑ 3,0 3,1 Амирова Т. А., Ольховиков Б. А., Рождественский Ю. В. (2005). История языкознания. 2-е изд. М.: Издат. центр «Академия». pp. 672. ISBN 5-7695-2377-8.{{cite book}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link)
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Rasmus_Rask&oldid=7215210"