Rasmus Rask

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Rasmusas Raskas
dan. Rasmus Rask
Rasmus Rask2.jpg
Gimė: 1787 m. lapkričio 22 d.
Brendekildė, Danija Danija
Mirė: 1832 m. lapkričio 14 d. (44 metai)
Kopenhaga, Danija Danija
Veikla: kalbininkas
Alma mater: Kopenhagos universitetas
Parašas
Rasmus Christian Rask signature.png

Rasmusas Kristianas Raskas (dan. Rasmus Christian Rask, 17871832) – XIX a. Danijos kalbininkas ir orientalistas, vienas iš indoeuropeistikos ir lyginamosios kalbotyros pradininkų.[1].

Daug keliavo studijuodamas kalbas, visų pirma į Islandiją, kur parašė pirmąją islandų kalbos gramatiką, vėliau – į Rusiją, Persiją, Indiją ir Šri Lanką (tuometinį Ceiloną). Parašė darbų germanistikos, baltistikos, iranistikos, afrikanistikos, asirologijos srityse. Tarp germanų ir kitų indoeuropiečių kalbų atrado tolydžius trankiųjų priebalsių atitikmenis (nustatė germanų kalbų priebalsių pokyčius, kurie vėliau buvo pavadinti Grimo dėsniu), įrodė Avestos kalbos senoviškumą ir jos artimą giminingumą su sanskritu, iššifravo daug dantiraščio tekstų. Gyvenimo pabaigoje buvo pakviestas Kopenhagos universitete eiti Rytų kalbų profesoriaus pareigas.[2]

Kalbotyros raidai didžiausią reikšmę turėjo R. Rasko veikalas „Senovės graikų kalbos tyrimai, arba islandų kalbos kilmė“ (1818). Šis darbas, pirmasis „Vokiečių gramatikos“ tomas (1819) ir F. Bopo (vok. F. Bopp) knyga „Apie sanskrito asmenavimo sistemos lyginimą su graikų, lotynų, persų ir germanų kalbų asmenavimo sistema“ (1816) padėjo lyginamosios kalbotyros pagrindus, taip pat yra nepaprastai svarbūs germanų filologijai. R. Raskas pirmasis suformulavo kertinį reguliarių atitikmenų principą.[3]

Tačiau R. Rasko darbų svarbą lyginamajai kalbotyrai Europos mokslininkai suprato šiek tiek pavėluotai, nes minėtasis jo darbas buvo išleistas danų kalba, ją mokėjo anaiptol ne visi tyrėjai, o dalinis vertimas į vokiečių kalbą buvo prastas.[3]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Rask R. K.  (1811). Vejledning til det Islanske eller garnie Nordiske Sprog. Kjöbenhavn: Trykt paa Hofboghandler Schubothes Forlag, hos J. R. Thiele. — lvi + 282 s.
  • Rask R. K.  (1817). Angelsaksisk sproglaere tilligemed en kort laesebog. Stockholm: M. Wiborg. — 168 s.
  • Rask R. K.  (1818). Anvisning till Isländskan eller Nordiska fornspråket. Stockholm: M. Wiborg. — xxviii + 298 s.
  • Rask R. K.  (1818). Edda Sæmundar hinns Fróda. Collectio carminum veterum scaldorum Saemundiana dicta. Holmiae: Typis Elmenianis. — v + 288 s.
  • Rask R. K.  (1818). Undersögelse om det gamle Nordiske eller Islandske Sprogs Oprindelse. Kjöbenhavn: Gyldendal. — xii + 312 s.
  • Rask R. K.  (1818). Singalesisk skriftlære. — 16 s.
  • Rask R. K.  (1825). Frisisk sproglaere, udarbejdet efter samme plan som den islandske og angelsaksiske. Kjöbenhavn: Hofboghandler Beeken. — ii + 138 s.
  • Rask R. K.  (1826). Über das Alter und die Echtheit der Zend-Sprache und des Zend-Avesta, und Herstellung des Zend-Alphabets nebst einer Übersicht des gesammten Sprachstammes. Berlin: Duncker und Humblot. — viii + 80 S.
  • Rask R. K.  (1826). Om Zendsprogets og Zendavestas Ælde og Ægthed. Kjöbenhavn: Trykt hos A. Seidelin. — 46 s.
  • Rask R. K.  (1827). Italiensk Formlære, udarbejdet efter samme Plan som den spanske Sproglære. Kjöbenhavn: Trykt hos J. H. Schultz. — 75 s.
  • Rask R. K.  (1829). Historien om de ti vezirer og hvorledes det gik dem. Ved kong Azád Bachts sön. Kjöbenhavn: Trykt hos Jens Hostrup Schultz. — 159 s.
  • Rask R. K.  (1832). Engelsk Formlære, udarbejdet efter en ny Plan. Kjöbenhavn: Gyldendal. — 112 s.
  • Rask R. K.  (1834). Samlede tildels forhen utrykte Afhandlinger. Udg. efter Forf.s Død af H. K. Rask. Kjöbenhavn: Trykt i det Poppske bogtrykkeri. — 504 s.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Широков, О. С. (1985). Введение в языкознание. М.: Изд-во Моск. ун-та, 264. — С. 98—100.
  2. Nielsen, Hans Frede. „Rasmus Kristian Rask (1787-1832): Liv og levned“ (Danish) (PDF). Rask, 28, 25–42 (2008). 
  3. 3,0 3,1 Амирова Т. А., Ольховиков Б. А., Рождественский Ю. В. (2005). История языкознания. 2-е изд. М.: Издат. центр «Академия», 672. ISBN 5-7695-2377-8.