Raseinių Lurdo koplyčia
55°22′41″š. pl. 23°07′20″r. ilg. / 55.378194°š. pl. 23.122113°r. ilg.
 | |
|---|---|
| |
| Savivaldybė | Raseinių rajonas |
| Gyvenvietė | Raseiniai |
| Adresas | Bažnyčios g. 4 |
| Statybinė medžiaga | tinkuotas mūras |
| Pastatyta (įrengta) | 1935 m. |
Raseinių Švč. Mergelės Marijos Lurdo koplyčia – katalikų koplyčia, esanti Raseiniuose, Bažnyčios g. 4, šalia Raseinių bažnyčios, prišlieta prie dominikonų vienuolyno pastato.
Koplyčia su lurdu, vaizduojančiu Švč. Mergelės Marijos apsireiškimą Lurdo vietovėje Prancūzijoje, įrengta 1935 m. Priklauso Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios ir dominikonų vienuolyno statinių kompleksui, nuo 2014 m. yra valstybės saugomas architektūrinis ir sakralinis paminklas, įtrauktas į LR Kultūros vertybių registrą (unik. kodas 37751).[1]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1932 m. Kauno arkivyskupijos kurija dominikonams grąžino caro valdžios uždarytą, nykstantį Raseinių vienuolyną. 1932-1935 m. vienuoliai tvarkė bažnyčią ir vienuolyną, planavo baigti statyti bažnyčios bokštus, įrengti Kryžiaus stotis. Antrame vienuolyno aukšte įrengta koplyčia broliams susirinkti bendrai maldai. Šiuo laiku buvo statoma ir Lurdo koplyčia. 1935 m. dominikonų vienuolynas vėl oficialiai pradėjo savo veiklą ir iš karto tapo 1935 m. kovo 4 d. atnaujintos Šv. Angelo Sargo Lietuvos dominikonų provincijos centru. Šios provincijos generalvikaru tapo tėvas Bonaventūras Pauliukas. Nors apie statomą Lurdo koplyčią (ir tikėtiną greitą tų darbų pabaigą) rašyta dar 1933 m., tačiau statybos užsitęsė ir šventinimo iškilmės įvyko tik 1935 m. spalio 13 d. – buvo pašventinta Švenčiausios Mergelės Marijos Lurdo titulo koplyčia.
Po Antrojo pasaulinio karo, 1947 m., koplyčioje dar buvo įkritęs nesprogęs sviedinys. Tik vėliau Raseinių klebonas kun. Staškūnas su kareivių pagalba jį išėmė.[2]
Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Koplyčia pietvakarių kampe jungiasi su bažnyčios šventoriumi. Statinys vieno aukšto, kompaktinio tūrio, stačiakampio plano, su nedideliu priestatu pietinėje pusėje. Stogas dvišlaitis, su čerpių danga, kryžiumi virš frontono. Sienų langų angos šoniniuose fasaduose ir priestate – stačiakampės. Pastatas papuoštas su mentėmis fasaduose, profiliuotais pastogės karnizais, langų apvadais su stilizuotomis spynomis. Sienos tinkuoto plytų mūro, perdengtos cilindriniu skliautu. Lubos papuoštos kukliais tapytais ornamentais, skliauto arkos lanke įrašyta „Šventoji Marija, melski už mus“. Įrengtos kontrastingų dvispalvių keraminių plytelių grindys.
Vidinę erdvę skiria ažūrinės metalo grotos. Priekinėje sienoje įrengta stilizuota lurdo grota su Šv. Bernadetės ir Švč. Mergelės Marijos skulptūromis prie „akmeninės“ sienos (pradžioje buvusios nupieštos, vėliau cementinės). Šalia altoriaus pastatytos medinės šv. Dominyko ir šv. Kotrynos Sienetės skulptūros, anksčiau stovėjusios bažnyčios fasado nišose ir perneštos į Lurdo koplyčią.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Koplyčia“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2017-11-03.
- ↑ Raseiniai. Lurdas[neveikianti nuoroda]