Rankų lenkimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.

Rankų lenkimas, tai rungtis tarp dviejų oponentų, kai varžovai sulenktas per alkūne rankas įremia į stalą, tvirtai suima vienas kito plaštakas ir bando nulenkti oponento ranką. Atsiradus sportui, jam apibūdinti buvo naudojami skirtingi pavadinimai: „rankos sukimas“, „rankų imtynės“, „Indijos rankų imtynės“, „riešų sukimas“, „riešo imtynės“.

Rankų lenkimo piktograma

Aprašymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiame sporte Įvairūs veiksniai gali įtakoti ir nulemti sėkmę. Technika ir bendras rankos stiprumas yra bene du didžiausi veiksniai. Kiti aspektai, tokie kaip: sportininko rankos ilgis, raumenų ir kaulų masė, plaštakos dydis, pirštų ilgis, plaštakos suspaudimo jėga, riešo ištvermė ir lankstumas, reakcijos laikas ir kiti bruožai gali suteikti rankų lenkimo atletui pranašumų prieš oponentą. Šis sportas kartais naudojamas kaip metodas nustatyti, kuris asmuo yra stipresnis tarp keleto žmonių.

Konkurencingos rankų lenkimo varžybos vyksta abiem konkurentams atsistojus su rankomis, padėtomis ant turnyrinio rankų lenkimo stalo, kuris yra specialiai pritaikytas šiam sportui. Stalas turi paminkštinimus, kurie sumažina diskomfortą atrėmus alkūnes, šie paminkštinimai taip pat nustato ribas, už kurių atleto alkūnė negali išeiti. Stalas taip pat turi metalinius strypus, kurie reikalingi, kaip atrama nelenkiamai rankai, įsikibdami į rankeną, atletai gali aktyvuoti daugiau raumenų grupių ir taip generuoti daugiau jėgos.[1]

Rankų lenkimo varžybos

Rankų lenkimo turnyrai dažniausiai yra suskirstyti pagal svorio kategorijas, taip pat kairiarankių ir dešiniarankių divizionus. Egzistuoja taisyklės, reglamentuojančios pražangas ir nuobaudų skyrimą, pavyzdžiui: kai konkurento alkūnė palieka kilimėlį, kuriame alkūnė turi likti visą laiką, kai įvyksta klaidinga pradžia, ir kai bandymas išvengti rankos nulenkimo specialiai išslystant iš rankų sukibimo.[1] Perfrazuojant USAF (United States Armwrestling Federation) taisykles, rankų lenkimo varžybų metu sportininkai turi ištiesinti riešus trumpiau nei per vieną minutę.[2]

Dažnai, rankų lenkimo atletus galima atpažinti iš išvaizdos, jie turi puikiai išvystytus rankų raumenis, ypač išsiskiria dilbio raumenų atsiskyrimas ir matomumas.

Turnyrai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmieji organizuoti rankų lenkimo turnyrai buvo pradėti rengti 1950 - taisiais, o Pasaulio riešų lenkimo čempionatas ( World Wristwrestling Championship) buvo pirmoji rankų lenkimo organizacija, kuri surengė pirmąjį Pasaulio riešų lenkimo čempionatą - 1962 metais. Jis vyko Hermann Sons salėje, antroje pagal dydį Petaluma mieste, Kalifornijos valstijoje. Vėliau Pasaulio riešų lenkimo čempionatai buvo žinomi kaip Petaluma Pasaulio riešų lenkimo čempionatai.[3]

Moterų rankų lenkimo varžybos

Pasaulio rankų lenkimo federacija (Worlds Armwrestling Federation, WAF) yra visuotinai pripažinta pasaulinė profesionalių rankų lenkimo varžybų valdymo institucija, kurią sudaro 80 valstybių narių.[4] Tačiau dėl nesutarimų bei ryšių su Profesionali rankų lenkimo lyga ir Vieningu profesionalaus rankų lenkimo reitingu ( Professional Armwrestling League, Unified Rating of Professional Armwrestling) kai kurios valstybės buvo suspenduotos WAF[5] organizacijos, daugelis valstybių nepasirenka konkrečios organizacijos.

Tarptautinė rankų lenkimo federacija (IFA) yra demokratinė ne pelno siekianti sporto organizacija, registruota Ciuriche, Šveicarijoje[6] ir yra

pripažinta TAFISA (Tarptautinio sporto visiems asociacija).

Populiarūs rankų lenkimo būdai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Kablio“ lenkimo technika

Egzistuoja daug rankų lenkimo stilių. Trys dažniausiai naudojami yra: „kablys“ (hook), „riešo ridenimas“ (toproll) ir „presas“ (press). „Kablys“ yra bet koks judesys, kilęs iš vidinio rankų lenkimo stiliaus.

Antroji bendroji rankų lenkimo technika arba stilius yra žinomas kaip išorinis rankų lenkimas „toproll”, šis stilius neturi tikslaus lietuviško vertimo, tačiau jį galima paaiškinti taip: verčiant riešą atgal, bandoma atverti priešininko pirštus, pats judesys primena ridenimo judesį, todėl, galima sakyti riešo ridenimas.

Trečiasis pagrindinis stilius yra „tricepso presas“, „peties presas“.[7]

Bendrosios taisyklės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rankų lenkimo taisyklės ir nuostatai yra skirti sukurti lygias varžybų sąlygas ir išvengti kaulų lūžių. Skirtingos lygos turi savo taisyklių variacijas, tačiau dauguma naudoja tas pačias taisykles ir reglamentus. Žemiau yra keletas bendrųjų rankų lenkimo taisyklių:

Pavojinga situacija varžybu metu, teisėjas sustabdo dvikova
  • Prieš prasidedant rungtynėms, abiejų žaidėjų pečiai turi būti kvadratinėje padėtyje, kitaip tariant varžovai turi stovėti tiesiai vienas priešais kitą, be jokio pasisukimo į šoną, kas suteiktų efektyvesnį startą.
  • Visi varžybų startai bus panašūs, teisėjas suneria sportininkų rankas ir skelbia startą.
  • Dalyviai turi startuoti bent viena koja atsiremę į žemę. Po teisėjo paskelbto starto žaidėjai gali atitraukti abi kojas nuo žemės.
  • Priešinga ranka visada turi likti ant strypo.
  • Nulenkimas negalimas, jei alkūnė nėra ant pagalvėlės.
  • Norėdamas laimėti dvikovą, sportininkas turi nulenkti oponento ranką, kad bet kuri priešininko riešo ar rankos dalis (įskaitant pirštus) atsidurtų ant arba priliestų pagalvėlę.
  • Klaidinga pradžia duoda įspėjimą. Du įspėjimai prilygsta vienai pražangai. Varžovas pralaimės dvikovą (arbą raundą, kai lenkiama ne vieną kartą) su antrąja pražanga.
  • Jei varžovai praranda sukibimą vienas su kitu, arba įvyksta išslydimas, tuomet uždedamas diržas ir dvikova pradedama iš naujo.
  • Tyčiniai išslydimai yra pražangos, kurios atsiranda, kai žaidėjo delnas visiškai praranda kontaktą su kito žaidėjo delnu.
  • Dalyviai bet kuriuo rungtynių metu negali priliesti lenkiamos rankos prie kūno.
  • Pečiai negali kirsti stalo vidurio varžybų metu.
  • Turnyre, dalyviai visada privalo elgtis sportiškai.
  • Svarbiausia rankų lenkimo taisyklė: teisėjo sprendimas yra galutinis.[1]

Pasiruošimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vienas iš būdų įsitraukti į sportą yra susirasti vietinį klubą ir prisijungti prie jo komandos. Dažnai, klubai turi patyrusių sportininkų, kurie mokys saugių ir strateginių būdų lenkti rankomis ant stalo. Lietuvoje, Vilniuje yra toks klubas, pavadinimu: Vilniaus rankų lenkimo klubas IRON ARM

Susijusios traumos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rankų lenkėjo rankos kaulo lūžis

Rankų lenkimas sukelia didelį sukimo momento, sukimo įtampą žasto kaulams, žastikauliui. Paprastai tariant, rankų lenkime dalyvaujantys kaulai nėra sukurti taip, kad atitiktų sporto keliamą stresą kūnui, todėl gali atsirasti sunkių traumų. Rankos kaulas gali lūžti įstrižai peties ir alkūnės vidurio taško arba žemiau jo. Dažni sužalojimai yra žastikaulio lūžiai, peties trauma, raumenų patempimas, golfo žaidėjo alkūnė ir rečiau - krūtinės raumenų plyšimas.[8]

Sporto šakos populiarinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pastaruoju metu rankų lenkimas ypač išpopuliarėjo. Prie to prisidėjo socialiniai tinklai. Rankų lenkimo atletai yra nepaprastai stiprūs, dažnai žymiai mažesni sportininkai ( kūno mase ir ūgiu) be vargo nulenkia didelius, labai raumeningus kultūrizmo atstovus, jėgos sporto atletus ir net galiūnus. Tai, išties, traukia žmonių dėmesį. Todėl socialinių tinklų dėka, šis sportas gavo labai daug dėmesio ir pagarbos, bei, žinoma, naujų gerbėjų. Ypač populiari fitneso socialinių tinklų asmenybė Larry Wheels buvo sužavėta šio sporto, todėl naudodamasis savo įtaka ir populiarumu kviečia rankų lenkimo sportininkus į Dubajų ir ten filmuoja nepaprastus šių sportininkų jėgos sugebėjimus. Larry su partneriais taip pat pradėjo rengti rankų lenkimo turnyrą – „King of the table“, taip skatindamas ir prisidėdamas prie rankų lenkimo sporto ateities. Taip pat verta paminėti legendinį šio sporto atletą Devon Larratt, kuris, galima teigti, paskyrė savo visą gyvenimą šiam sportui.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 High$Dollar Entertainment. (n.d.). Arm Wrestling Rules and Official Regulations | Arm Wrestling Table Specs | Armwrestling Table Dimensions | Armwrestling Table – ARMFIGHTER.COM. Armfighter.com. Retrieved November 2, 2021, from https://armfighter.com/law/
  2. Dave Devoto, & Gary Roberts. (2007, October). Armwrestling - United States ArmSports. Armwrestling.com. Retrieved November 2, 2021, from http://armwrestling.com/000rulesandregulations.html
  3. The Armwrestling Archives. (n.d.). World’s Wristwrestling Championship - Part 2: 1962–1969. Retrieved November 2, 2021, from https://www.thearmwrestlingarchives.com/worlds-wristwrestling-championship---part-2-1962-1969.html
  4. WORLD ARMWRESTLING FEDERATION. (n.d.). WAF Members. WORLD ARMWRESTLING FEDERATION (WAF). Retrieved November 2, 2021, from http://www.waf-armwrestling.com/members/
  5. XSportNews. (2019, March 26). WAF Executive Board bans PAL / URPA Events • ARMWRESTLING •. ARMWRESTLING NEWS XSPORTNEWS.COM. Retrieved November 2, 2021, from https://www.xsportnews.com/armwrestling/waf-executive-board-bans-pal-urpa-events/
  6. International Federation of Armwrestling. (n.d.). About IFA – International Federation of Armwrestling (IFA). Armsportfederation.Com. Retrieved November 2, 2021, from http://armsportfederation.com/about-ifa/
  7. CROATIAN ARMWRESTLING FEDERATION. (n.d.). Armwrestling technique | Basic Armwrestling Moves | Sport techniques | Armwrestling | Arm wrestling | Croatian armwrestling federation | Croatian arm wrestling federation | Zagreb | Croatia. https://Obaranje-Ruke.hr/. Retrieved November 2, 2021, from https://obaranje-ruke.hr/armwrestling-technique/
  8. Khashaba, A. (2000, December 1). Broken arm wrestler. British Journal of Sports Medicine. Retrieved November 2, 2021, from https://bjsm.bmj.com/content/34/6/461.full?__cf_chl_jschl_tk__=pmd_D8fp4ATY_fx4RqidDyr.O0a1spLMf.ktaKgTJUEeA_0-1635855305-0-gqNtZGzNAiWjcnBszQhl

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]