Ramunė Sakalauskaitė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Ramunė Sakalauskaitė
Gimė 1969 m. liepos 24 d. (51 metai)
Klaipėda
Veikla žurnalistė
Alma mater Vilniaus universitetas

Ramunė Sakalauskaitė (g. 1969 m. liepos 24 d. Klaipėdoje) – Lietuvos žurnalistė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokėsi Klaipėdos 14-oje vidurinės mokykloje, Vilniaus universitete baigė žurnalistiką, Birmingemo universitete (Jungtinė Karalystė) - tarptautinius santykius ir globalizaciją.

1988 m. Sąjūdžio informacijos agentūros (SIA) bendradarbė. 1989-1992 m. dienraščio „Respublika“ reporterė. Nuo 1992 m. dienraščio „Lietuvos rytas“ politikos žurnalistė, [1] 20032012 m. Konstitucinio Teismo atstovė spaudai.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Politikos ringe. Publicistika, Rašytojų sąjungos leidykla, 2009 m. ISBN 978-9986-39-586-7.
  • Рамуне Сакалаускайте. «На ринге литовской политики» / Пер. с литовск. Бируте Синочкиной. Москва: Художественная литература, 2011. ISBN 978-5-280-03518-8.
  • Gyvenimas, koks jis buvo. Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko biografija. VšĮ Porta artis, 2015. ISBN 978-609-95789-0-3.
  • Nijolė Ambrazaitytė. Nepaprastas balsas. Bendraautorė. Lietuvos Nepriklausomybės signatarų klubas, 2018. ISBN 978-609-95899-4-7.
  • Laiko rankoje. Keturi Senjorų socialinės globos namų dešimtmečiai. VšĮ Porta artis, 2019. ISBN 978-609-95789-2-7.

Filmografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Dokumentinio filmo „Laimingi buvę jo akivaizdoje“ (apie Monsinjorą Kazimierą Vasiliauską) idėjos autorė ir scenarijaus bendraautorė (kartu su Dalia Kutraite), režisierius Saulius Vosylius, 2007 m.
  • Dokumentinio filmo „Algirdas Brazauskas: liudijimai” bendraautorė (kartu su Edita Mildažyte), 2010 m.
  • Dokumentinio filmo „Neokupuotas" (apie Lietuvos Laisvės lygos įkūrėją Antaną Terlecką) bendraautorė (kartu su Edita Mildažyte), 2012 m.
  • Dokumentinio filmo „Pakeliui į prieplauką" (apie teatro režisierių Rimą Tuminą) scenarijaus autorė ir režisierė, 2014 m.

Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 2008- 2013 m. Jurgos Ivanauskaitės kūrybos paveldo centro direktorė; idėjos įrengti J. Ivanauskaitei skirtą skverą (architektė Virginija Kurpienė) sostinės Aguonų gatvėje (2008) ir ten pastatyti skulptūrą „Katinas“ (skulptorė Ksenija Jaroševaitė) (2009), autorė.
  • Prisidėjo prie paramos Gruzijos karo pabėgėlių vaikams skirtos akcijos „Lietuva – Gruzija. Viena širdis “, kurią rengė Užsienio reikalų ministerija kartu su VšĮ „Kiškių garbė“ (akcijos metu paaukota 247 tūkst. Lt), 2010 m.
  • Monsinjoro K. Vasiliausko atminimui skirto skvero (architektas Tautas Budzys) prie Vilniaus šv. Rapolo bažnyčios ir čia pastatytos skulptūros (skulptorius Jonas Gencevičius) idėjos autorė ir projekto vadovė, 2010 m.
  • Padėjo rinkti lėšas labdaros ir paramos fondo „Bėdų turgus“ sumanytai Vilniaus krašto labdariams skirtai skulptūrai „Žaliasis obuolys“ (skulptūros autorius Romas Kvintas), 2011 m.
  • Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko labdaros fondo valdybos narė nuo 2011 m.
  • Idėjos Vilniuje įrengti Česlovo Milošo laiptus, esančius sostinės Onos Šimaitės ir Bokšto gatvių sankirtoje, autorė ir projekto vadovė, 2016 m. Skulptorius Jonas Gencevičius, architektas Tauras Budzys.

Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus atminimo ženklas „Už asmeninį indėlį plėtojant Lietuvos transatlantinius ryšius bei Lietuvos Respublikos pakvietimo į NATO proga“, 2002 m.
  • Labdaros ir paramos fondo „Bėdų turgus” skulptūrėlė „Žaliasis obuolys“ nominacijoje „Už meilę žmonėms ir miestui” (už lėšų, reikalingų sostinėje sutvarkyti tris skverus ir čia pastatyti skulptūras, surinkimą) 2011 m.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 439 psl.