Ramučiai (Šilutė)
Kitos reikšmės – Ramučiai (reikšmės).
Ramučiai | ||
---|---|---|
Koordinatės | 55°24′40″š. pl. 21°34′41″r. ilg. / 55.411°š. pl. 21.578°r. ilg.Koordinatės: 55°24′40″š. pl. 21°34′41″r. ilg. / 55.411°š. pl. 21.578°r. ilg. | |
Apskritis | ![]() | |
Savivaldybė | ![]() | |
Seniūnija | Gardamo seniūnija | |
Gyventojų skaičius | 126 (2011 m.) | |
* vok. Ramutten | ||
Ramučiai – kaimas Šilutės rajone, 10 km į šiaurės rytus nuo Šilutės, 5 km į vakarus nuo Gardamo. Eina keliai į Gardamą ir Šilutę. Per Ramučius teka Tenenys (Minijos kairysis intakas). Ramučių pietrytinė dalis glaudžiasi prie Ramučio tvenkinio (įrengtas 1976 m., plotas 54 ha). Ribojasi su Eidaičių, Kurpų ir Žagatų kaimais.
Ramučiuose yra seniūnaitijos centras, Ramučių evangelikų liuteronų bažnyčia, individuali pieno supirkimo įmonė, Ramučių bendruomenė. Šiaurės vakaruose nuo Ramučių yra Ramučių gynybiniai įtvirtiniomai, vadinami „švedų pylimais“.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1855 m. Ramučiuose be lietuvininkų ir vokiečių gyveno ir pora žydų tautybės žmonių. 1878-1953 m. veikė pradinė mokykla, 1953-1963 m. – septynmetė, 1963-1986 m. – aštuonmetė, 1986-1998 m. – devynmetė, nuo 1998 m. – pradinė. 1900 m. pastatyta nedidelė laikina evangelikų liuteronų bažnyčia, 1929 m. – dabartinė (architektas Gutknecht Kurt).
Prieš II pasaulinį karą Ramučiuose be pradinės mokyklos dar buvo pašto agentūra, vandens malūnas, parduotuvė. 1941 m. hitlerininkai Ramučius pervadino į Tennetal, bet po karo vėl buvo gražintas senasis pavadinimas.
Po II pasaulinio karo Ramučiuose pasikeitė gyventojai, daliai pasitraukus į vakarus, jų namuose apsigyveno atvykėliai iš gretimų Žemaitijos kaimų ir kitų Lietuvos vietovių. 1944 m. pradėjo veiklą pradinė mokykla, 1947 m. įsteigta biblioteka, 1959 m. – ryšių skyrius ir felšerių ir akušerių skyrius. 1950–1963 m. Ramučiai buvo Ramučių apylinkės centras.
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Demografinė raida tarp 1871 m. ir 2011 m. | ||||||||
1871 m.[2] | 1885 m.[3] | 1905 m.[4] | 1910 m.[5] | 1925 m. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur.[6] | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|
151 | 143 | 129 | 149 | 148 | 87 | 137 | ||
1979 m.sur. | 1986 m.[7] | 1989 m.sur. | 1997 m. | 2001 m.sur.[8] | 2011 m.sur. | - | ||
152 | 167 | 157 | 186 | 154 | 126 | - | ||
|
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
- ↑ Die Gemeinden und Gutsbezirke des Preußischen Staates und ihre Bevölkerung – Nach den Urmaterialien der allgemeinen Volkszählung vom 1. Dezember 1871; I. Die Provinz Preussen, Berlin 1874, S. 2-15.
- ↑ Gemeindelexikon für das Königreich Preußen – Auf Grund der Materialien der Volkszählung vom 1. Dezember 1885 und anderer amtlicher Quellen; I. Ostpreußen, Berlin 1888, S. 2-18.
- ↑ Gemeindelexikon für das Königreich Preußen – Auf Grund der Materialien der Volkszählung vom 1. Dezember 1905 und anderer amtlicher Quellen; Heft I. Ostpreußen, Berlin 1907, S. 152-163.
- ↑ Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900. gemeindeverzeichnis.de
- ↑ Ramučiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 31 psl.
- ↑ Ramučiai 3. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 501 psl.
- ↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- Ramučiai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 703 psl.
- Šilutės kraštas. Enciklopedinis žodynas. Šilutė, 2000.