Ramsas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.


 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.


Ramsas (kitaip – bumas, arba šlapia višta) – Lietuvoje populiarus dviejų–keturių žaidėjų kortų žaidimas.

Taisyklės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dalijimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žaidimui naudojama 24 kortų kaladė. Kortų rangų eilė įprastinė: tūzas (vyriausia spalvos korta), karalius, dama, berniukas, dešimtakė ir devynakė.

Dalijantieji keičiasi paeiliui pagal laikrodžio rodyklę. Dalijantysis išmaišytą kaladę duoda perkelti sėdinčiam iš dešinės žaidėjui. Jei žaidime dalyvauja keturi žaidėjai, dalijantysis turi teisę pasižiūrėti į paskutinę kaladės kortą ir, jei ta korta yra devynakė, pareikalauti, kad kaladė būtų perkelta dar kartą.

Kortos žaidėjams dalijamos taip: kiekvienam žaidėjui pagal laikrodžio rodyklę, pradedant žaidėju sėdinčiu dalijančiojo kairėje, duodama viena korta. Tada viena užversta korta padedama stalo viduryje. Dalijama tol, kol kiekvienas žaidėjas turi po penkias, o stalo viduryje padėtos keturios kortos. Paskutinė išdalinta korta (visada atitenka dalijančiam žaidėjui) yra atverčiama ir parodoma visiems žaidėjams – ji nurodo kozirio ženklą. Stalo viduryje esančios kortos vadinamos pirkiniu.

Jei žaidėjų yra mažiau nei keturi, neišdalintos kortos yra atidedamos į šalį ir toje partijoje nenaudojamos. Priimta, kad žaidėjai kortų nežiūri tol, kol neišdalijamos visos kortos ir neatverčiama kozirių ženklą rodanti korta.

Pirkinys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Padalijus kortas, pirmasis, dalijančio žaidėjo kairėje sėdintis, žaidėjas turi teisę pirkti pirkinio kortas. Jei žaidėjas pirkti atsisako, teisė atitenka to žaidėjo kairėje sėdinčiam žaidėjui ir t. t. Perkantysis lygiai keturias nereikalingas kortas padeda užverstas ant stalo ir paima pirkinio kortas, jų taip pat niekam nerodydamas. Jei visi žaidėjai pirkti atsisako, pirkinio kortos yra neliečiamos ir toje partijoje nenaudojamos.

Pirkinį nupirkęs žaidėjas paklausia „Kas nežaidžia?“. Tada pirkti galimybės negavę žaidėjai gali atsisakyti žaisti ant stalo padėdami užverstas kortas ir sakydami „Nežaidžiu.”

Pirkti ar atsisakyti žaisti teisės neturi žaidėjas, kuriam iki pergalės trūksta vieno taško. Pirkimo metu šis žaidėjas yra ignoruojamas ir teisė pirkti yra perduodama nuo jo dešinėje sėdinčio žaidėjo, žaidėjui, sėdinčiam jo kairėje.

Jei pasiduoda visi žaidėjai ir žaisti lieka tik kortas pirkęs žaidėjas, jis laimi partiją ir gauna penkis kirčius.

Kirčiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirkinį nupirkęs žaidėjas eina pirmasis. Jei pirkinio nepirko niekas, ėjimą atlieka pirmasis dalijančiojo kairėje sėdintis žaidėjas.

Į žaidėjo ėjimą privaloma atsakyti to paties ženklo korta, arba, jei tokios kortos žaidėjas neturi, koziriu. Jei žaidėjas rankose neturi nei tokio paties ženklo kortų, nei kozirių, jis deda bet kurią kitą kortą, tačiau kirčio laimėti galimybės jau nebeturi.

Kirtį laimi stipriausią kortą kirtyje padėjęs žaidėjas. Kortos stiprumas kirtyje skaičiuojamas pagal šias taisykles:

  • Iš dviejų to paties ženklo kortų stipresnė yra ta, kurios rangas aukštesnis;
  • Kozirinė korta yra stipresnė už bet kurią nekozirinę;
  • Jei korta nėra kozirinė ir jos ženklas nesutampa su kortos kuria atliktas ėjimas, ji galios neturi.

Kirtį laimėjęs žaidėjas atlieka kitą ėjimą. Jei aukščiausios reikšmės korta yra ta, kuria buvo eita, kirtį laimi ir dar kartą ėjimą atlieka ankstesnį ėjimą atlikęs žaidėjas.

Jei savo pirmąjį ėjimą atlieka kozirinį tūzą rankose turintis žaidėjas, jis privalo tai daryti šia korta. Jei žaidžiant paaiškėja, kad žaidėjas pažeidė šią taisyklę, kozirinis tūzas toje partijoje netenka savo kertamosios galios ir prilyginamas kozirinei devynakei. Jei vėliau į ėjimą atsikertama devynakei prilygintu tūzu ir tikra devynake, iš šių kortų vyresne laikoma ta, kuria buvo atsikirsta pirmiau.

Taškų skaičiavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žaidimas vyksta tol, kol kuris nors žaidėjas pirmasis surenka sutartą skaičių (paprastai – 20) taškų. Kiekvienas žaidėjas žaidimą pradeda su nuliu taškų.

Po partijos, kai žaidėjai surenka visus kirčius, kiekvieno žaidėjo paimtų kirčių skaičius yra pridedamas prie jo taškų skaičiaus. Jei žaidėjas nesurenka nė vieno kirčio, jis praranda penkis taškus, tačiau tik tada, jei jo taškų skaičius tuo metu yra teigiamas. Taip pat taškai nėra atimami, jei nebuvo paklausta „Kas nežaidžia?“ ir žaidėjas būtų galėjęs pasiduoti.

Jei žaidėjas partijos metu surenka pakankamai taškų tam, kad laimėtų (pavyzdžiui žaidėjas, kuriam trūksta vieno taško, paima pirmą kirtį), partija baigiama.

Jei žaidėjas po to, kai paaiškėja žaidžiantieji ir pasiduodantieji žaidėjai, turi vienos spalvos berniuku pora privalo parodyti kitiems žaidėjams uz vienodos spalvos berniukų porą jis gauna penkių taškų premiją. Jei žaidėjas turi tris berniukus, jis gali paskelbti „Su trim!“ ir turi teisę berniukų nerodyti. Premija skiriama tik tada, jei žaidėjas paima nors vieną kirtį. Jei žaidėjas kirčio nepaima, premija kompensuoja baudą už nepaimtus kirčius ir žaidėjas taškų negauna.

Jei žaidėjas rankose turi keturis berniukus (po kortų padalijimo ar žaidėjų paaiškėjimo), žaidėjas skelbia „Ramsas!“ ir iš karto laimi žaidimą. zaidimas vyksta kol bent vienas is zaideju surenka 20 tasku