Rambyno kraštovaizdžio draustinis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Rambyno kraštovaizdžio draustinis
kraštovaizdžio draustinis
Vaizdas nuo Rambyno
Vaizdas nuo Rambyno
Vieta: Pagėgių savivaldybė, Lietuvos vėliava Lietuva
Žemėlapis rodantis Rambyno kraštovaizdžio draustinis vietą.
Rambyno kraštovaizdžio draustinis
Koordinatės: 55°5′45″ š. pl. 22°1′3″ r. ilg. / 55.09583°š. pl. 22.01750°r. ilg. / 55.09583; 22.01750Koordinatės: 55°5′45″ š. pl. 22°1′3″ r. ilg. / 55.09583°š. pl. 22.01750°r. ilg. / 55.09583; 22.01750
Plotas: 3,95 km²
Įkurtas: 1960 m.
Valdymas: Rambyno RP

Rambyno kraštovaizdžio draustinis – saugoma gamtos teritorija Lietuvoje, Pagėgių savivaldybėje, Rambyno regioniniame parke, Nemuno dešiniajame krante. Įkurtas 1960 m.

Draustinyje saugomas vieno unikaliausių ir raiškiausių Lietuvoje Vilkyškių kalvagūbrio erozinio palikuonio – Rambyno kalno kraštovaizdį su garsia Lietuvoje mitologine vieta. Be to, saugomos Nemuno slėnio terasos ir salpa, etnografiškai vertingi Bitėnų ir Bardėnų kaimai su Mažosios Lietuvos kultūros paveldo objektais (Bardėnų kaimo buvusios mokyklos sodyba, Bitėnų kaimo sodybos, Rambyno ir Bitėnų kapinės su Vydūno ir Martyno Jankaus kapais, Bardėnų ir Lumpėnų kaimų evangelikų kapinės; Martyno Jankaus sodybvietė Bitėnuose).

Yra senvaginių ežerų – Merguva, Juodežeris, Bitežeris. ~59 % ploto užima miškai (ypač pušynai, eglynai, yra beržynų, juodalksnynų, ąžuolynų). Draustinyje aptiktos 35 medžių, 54 krūmų, 597 žolių, 93 kerpsamanių ir samanų rūšys. Iš retų augalų čia sutinkami paprastoji gebenė, griovinė našlaitė, šakotoji ratainytė, jonpapartis, smiltyninis gvazdikas. Gyvena į Lietuvos raudonąją knygą įrašyti šikšnosparniai – Branto pelėausiai, rudieji nakvišos; yra didžiausia Lietuvoje baltųjų gandrų kolonija, peri juodieji gandrai, gausu paukščių giesmininkų.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Rambyno kraštovaizdžio draustinis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 500 psl.