Ramaškonys (Baltarusija)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Ramaškonys
Рамашканцы

Ramaškonys
54°09′00″ š. pl. 25°24′00″ r. ilg. / 54.15000°š. pl. 25.40000°r. ilg. / 54.15000; 25.40000 (Ramaškonys (Baltarusija))Koordinatės: 54°09′00″ š. pl. 25°24′00″ r. ilg. / 54.15000°š. pl. 25.40000°r. ilg. / 54.15000; 25.40000 (Ramaškonys (Baltarusija))
Laiko juosta: (UTC+3)
Valstybė: Baltarusijos vėliava Baltarusija
Sritis: Gardino sritis Gardino sritis
Rajonas: Varanavo rajonas
Gyventojų (2009): 30
Kirčiavimas: Ramaškónys

Ramaškonys (brus. Рамашканцы, rus. Ромашканцы) – kaimas vakarų Baltarusijoje, į rytus nuo Varanavo, maždaug viduryje tarp Eišiškių (vakaruose) ir Dieveniškių (rytuose). Išlikusi lietuvių kalbos sala.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaimas šaltiniuose minimas nuo 1744 m. kaip dvaro centras. Priklausė lietuviškai Armoniškių parapijai. Iki XX a. pr. Ramaškonių gyventojai buvo lietuviai, vėliau pradėjo slavėti. 1921–1927 m. veikė lietuviška mokykla, 1931–1936 m. – skaitykla.[1]

Šnekta[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ramaškonių lietuvių šnektos ypatybes pirmasis išsamiai aprašė Jonas Šukys. Kalbininko maždaug mėnesį rinkta dialektologinė medžiaga apibendrinta moksliniame straipsnyje „Būdingesnės Ramaškonių tarmės ypatybės“ paskelbtame 1960 m. Lietuvių Kalbotyros klausimų 3-iame tome. Vėliau į šią (ir kitas) nedidelę salelę Baltarusijoje, Varanavo rajone Lietuvių kalbos būrelio dalyviai, mokslininkai ir studentai vyko į ekspedicijas: 1948 ir 1957 metais vyko pirmosios jaunųjų mokslininkų ir studentų ekspedicijos į Ramaškonių apylinkes. 1974–1976 metais vyko kompleksinės ekspedicijos su rusų kalbininku Vladimiru Toporovu, baltarusių kalbininke Tamara Sudnik į Rodūnios, Pelesos, Varanavo apylinkes. Darbų yra paskelbę Juozas Senkus, Jonas Balčikonis, Bronys Savukynas, Aleksandras Vanagas, Elena Grinaveckienė, Kazimieras Eigminas. Pastaraisiais metais į šias vietoves rengė ekspedicijas ir skelbė darbus Aloyzas Vidugiris, Kazimieras Garšva, Laima Grumadienė, Vytautas Vitkauskas, Valerijus Čekmonas ir kt. Nuo 1994 m. sparčiai nykstančią periferinę, izoliuotą Ramaškonių šnektą, priklausančią pietų aukštaičių patarmei, nuosekliai tiria dr. Nijolė Tuomienė (Vaišnytė) (g. 1971). Autorė pati yra gimusi Ramaškonių kaime.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Ramaškonių šnektos tekstai (sud. Nijolė Tuomienė). – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2009. – 332 p.: iliustr. + 1 garso diskas (CD). – ISBN 978-609-411-016-0

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Ramaškonys (Baltarusija). Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 500 psl.